Vakarų krašto dainų šventė laukia 7 tūkstančių dalyvių

Beje, prieš koncertą, 16 val., rengiamos šventės dalyvių iškilmingos eitynės miesto gatvėmis (iš Liepų gatvės į Vasaros koncertų estradą).

Anot organizatorių, tokio masto dainų šventė Klaipėdoje - tai tradicijų tąsa, kurią puoselėjo pirmosios Mažosios Lietuvos lietuvių bei vėliau vykusių dainų švenčių puoselėtojai ir rengėjai. Čia ir iškyla prasmingi Vydūno žodžiai: "Dainoje - tautos dvasia".

Tradicija grįžo

Klaipėdos chorinės bendrijos "Aukuras" tarybos pirmininkas Algirdas Šumskis priminė apie šventės ištakas, kurios siekia praėjusio šimtmečio pradžią. "Pirmosios dainų šventės Klaipėdoje buvo labiau vokiškos, tačiau 1927 metais Klaipėdos krašte įvyko pirmoji Mažosios Lietuvos lietuvių dainų šventė. Tarpukariu dar vyko keletas dainų švenčių, tačiau, kai vokiečiai 1938 metais aneksavo Klaipėdą, tradicija kuriam laikui buvo nutraukta", - istorija dalinosi A. Šumskis.

Sovietmečiu esą buvo pernelyg sudėtinga Klaipėdoje rengti dainų šventes, kadangi pokariu mieste liko vos saujelė vietinių gyventojų, kuriuos, anot A. Šumskio, buvo galima suskaičiuoti kone ant vienos rankos pirštų. Suinteresuota organizuoti šią šventę nebuvo ir valdžia.

Tačiau, nepaisant visų kliūčių, tradicija buvo atgaivinta. Iš pradžių Lietuvos vakarų krašto dainų šventės buvo pasirengimo etapas prieš respublikines dainų šventes. "Tik tuomet, kai Klaipėdoje pradėjo veikti Muzikos akademijos fakultetai, čia prasidėjo aktyvesnis chorų judėjimas. Ir nuo tada pradėtos rengti reguliaros dainų šventės, kurios vyko Žalgirio stadione, Laikrodžių muziejaus kiemelyje ir kitose vietose. Vėliau, 1983 metais, buvo pastatyta Vasaros estrada", - pasakojo A. Šumskis ir pridūrė, kad vėlesnės šventės kasmet buvo rengiamos būtent Vasaros estradoje.

Atvyks maždaug 250 kolektyvų

2017 m. Lietuvos vakarų krašto dainų šventė švęs 90-metį. Žinia, 2012-2015 metais ji uostamiestyje nebuvo rengiama dėl įvairių priežasčių. Tarp jų - didelis krūvis bei finansų trūkumas.

Šiemet į dainų šventę suvažiuos chorai iš visos Lietuvos: iš Vilniaus, Kauno, Rokiškio, Pasvalio, Panevėžio, Marijampolės, Alytaus, Šiaulių, Mažeikių, Skuodo, Šilutės, Šilalės ir kitų miestų. Šventėje dalyvaus vaikų, jaunimo, vyrų, moterų ir mišrūs suaugusiųjų chorai.

Renginio organizatoriai tikisi, kad šventėje dalyvaus apie 7 tūkst. dalyvių. Vien choristų skaičiuojama per 5 tūkst., taip pat dalyvaus šokėjai bei liaudies instrumentų orkestrai, kapelos. Dainų šventėje planuojama sulaukti per 250 meninių kolektyvų.

TIKSLAS. Anot Algirdo Šumskio, Lietuvos vakarų krašto dainų šventės tikslas - per lietuvišką dainą ugdyti ir jaunąją kartą, puoselėti chorinio dainavimo bei dainų švenčių tradicijas. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Paklaustas, kurgi apsigyvens šitiek daug kolektyvų, A. Šumskis atsakė, jog, kadangi šventė vienadienė, nakvynė užsakyta tik dalyviams iš tolimesnių miestų - iš Vilniaus, Rokiškio, Panevėžio, Pasvalio. Jie apsigyvens uostamiesčio mokyklose. O šokėjams, kuriems dėl laiko stokos teks generalinę repeticiją rengti šeštadienį, teko ieškoti nakvynės iš savų lėšų.

Gali atsipūsti po "badmečio"

Belaukiant netrukus įvyksiančios Lietuvos vakarų krašto dainų šventės, šiuo metu tvarkoma Vasaros estrada. "Žinia, ši vieta buvo ganėtinai apleista. Tad kartu su Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros skyriumi ėmėmės ją tvarkyti. Kad nebūtų didelių sąnaudų, nuspręsta dviejuose šoniniuose žiūrovų sektoriuose visiškai išardyti suoliukus. O kitų sektorių suoliukai buvo nudažyti ir suremontuoti. Tikimės, kad šis remontas tarnaus ir kitoms dainų šventėms. Suoliukų tvarkymo darbai jau baigti, teliko apsišluoti, apsitvarkyti ir erdvė lyg ir bus paruošta", - pasakojo pašnekovas.

Vis dėlto A. Šumskis mano, kad naujai atsivėrusios erdvės išvaizdžiai neatrodo. Sykiu jis baiminasi, kad išardytuose sektoriuose pradės lakstyti vaikai. Organizatoriai šiuo metu mąsto, kaip apsaugoti juos nuo galimai pavojingos vietos susižeisti. Galbūt teks apjuosti juostomis ar suteikti atsakomybę šventės savanoriams, kad šie stebėtų ir kontroliuotų situaciją.

Paklaustas, ar tikisi didelio miestiečių susidomėjimo, vienas iš šventės iniciatorių manantis, kad renginys sulauks nemažai lankytojų. Ar bent jau taip atrodys, kai teks jiems susispausti, nebelikus dviejų žiūrovų sektorių. Žinoma, daug kas priklausys nuo oro salygų.

Su kokiais gi sunkumais susidurta organizuojant renginį? A. Šumskis atskleidė, kad šiemet labai vėluos šventės finansavimas. Gali būti, kad pinigėliai "sukapsės" net ir po šventinio šurmulio.

"Vis dėlto labai džiugu, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba patvirtino trišalio bendradarbiavimo sutartį, kurią pasirašys Savivaldybė, Lietuvos liaudies kultūros centras bei Klaipėdos miesto chorinė bendrija "Aukuras". Ši sutartis užtikrins finansinius ir organizacinius Lietuvos Vvakarų krašto dainų šventės įsipareigojimus. To laukėme jau daug metų", - džiaugėsi A. Šumskis.

Šiųmetinės šventės organizavimui Savivaldybė skyrė net 15 tūkst. eurų. Žinia, pernai metais šventei miesto valdžia atseikėjo vos 2,5 tūkst. eurų. Kitų pinigų jiems tekdavo ieškoti patiems. Toks ženklus finansinių išteklių padidėjimas leis organizatoriams šiek tiek atsipūsti po "amžino badmečio".