Vilkynės istorijos: gyvenimas tarp žvėrių IV

Išmintis

Telšių miškų urėdijos Eigirdžių girininkijos eigulį Petrą Dabrišių pažįsta jau pusė Lietuvos, pas jį vis dažniau randa kelius atvykėliai net iš Australijos ar Afrikos. Nebūtinai žmonės, dažniau - gyvūnai. Ir kiekvienas - su graudžia ar linksma istorija, kurias prieš kelias savaites ir pradėjome pasakoti. Šiandien - jų tęsinys.

Lūšis Juozapas

Dabar Petras ir nebežino, kur lūšys Juozapas ir Niūra, atsiųstos iš Estijos, poravosi - Estijoje, pakeliui į Lietuvą ar jau Lietuvoje. Faktas tas, kad labai netrukus Niūra atsivedė tris lūšiukus. Jie visi gyvena voljere. 12 metų amžiaus Juozapas niekada nebeišeis į laisvę. Nes jis jau senas. Lūšys tegyvena 15 metų. Tad Juozapui laisvėje prisitaikyti nebelemta. O štai lūšiukai pasklis po visą Lietuvą ir gyvens laisvi. Lūšiukų tėvai nebus tik Juozapas su Niūra.

Pagal Europos Sąjungos programą, lūšys į žvėrinčių jau vežamos iš Suomijos, Latvijos ir Estijos. Mat Lietuvoje lūšys buvo jau visai išnykusios. Jų populiaciją atstatyti planuojama per žvėrinčių Telšių rajone.

O lūšį Juozapą augino tokia estė Valerija Rain. Ji ir dabar Juozapo aplankyti atvažiuoja. Apsirengia tais pačiais drabužiais, kaip Juozapo vaikystėje, atsiveža tą pačią dėžutę, iš kurios jam mėsą traukdavo. Ir net tą pačią rankinę, kurioje dėžutė būdavo. Juozapas prisimena spalvas, atpažįsta savo maitintoją. Ir nuo pagaliuko penimas mėsa, Valerijai pradeda "pasakoti" apie savo gyvenimą. Valerija visko klausinėja estiškai. "Jis turbūt estiškai ir atsako",- spėja Petras. Mat pasikalbėjusi su lūšimi, Valerija Dabrišiui pateikia tokius klausimus, kad šis net iš koto gali išgriūti.

Tačiau V. Rain ir per atstumą žino, kas su lūšimis vyksta. "Kartą lūšį vežiau į Kauno zoologijos sodą apvaisinti. Pakeliui skambina Valerija ir klausia, kur aš su lūšimi išsiruošiau? Nors iš klumpių iškrisk. Bet, kaip ji su lūšimis ryšį ir be telefonų palaiko, paslapties neišduoda",- stebėjosi P. Dabrišius. Ir, tarsi būtų pats parašęs, didžiuojasi Valerijos Rain išleista knyga apie lūšis, kuri Estijoje tapo metų bestseleriu.

Gaidžiai

Dabrišiaus sodyboje gaidžiai yra pasiskirstę ir teritorijas, ir vištas. Bet yra ir gaidžių vienišių - ir be teritorijų, ir be vištų

Kaip ir visi gyvūnai, taip ir gaidžiai Petro Dabrišiaus sodyboje atsirado netikėtai ir neplanuotai. Kažkokiems žemaičiams nebepatiko gaidys giesmininkas, užsimanė "modernesnio laikrodžio", tai ir ištrėmė į žvėrinčių, kuriame jau buvo kelios vištos. O paskui pasipylė viščiukų.

Šiandien sodybos teritoriją jau yra pasiskirstę 15 gaidžių. Tie, kuriems vištų netenka, "nesvetimvištauja", draugauja tarpusavyje.

P. Dabrišius, paklaustas, gal ir gaidyne yra "homoseksualų", nusijuokė: "Ne, jie tiesiog draugai, belaukiantys gal ir jiems atsiras laisva višta". Šiaip jau gaidžiai savo priedermes atlieka tvarkingai. Kai kurios vištos kiaušinius deda net dusyk per parą.

P. Dabrišius niekaip nesupranta, kodėl lietuviai "metėsi" ant fazanų. "Gaidžių mėsa nė kiek neprastesnė",- teigė jis.

Petras dabar didžiuojasi, kad pasiklydusieji ieškodami žvėrinčiaus, jį atranda pagal gaidžių giesmes.

Bus daugiau.

Gražina JUODYTĖ