Vilniui - Vakarų Lietuvos kultūrininkų atkirtis

Šią savaitę grupė Klaipėdos regione gyvenančių bei su juo glaudžiai susijusių kultūros veikėjų, iš viso apie 80 menininkų, menotyrininkų, intelektualų, kultūros vadyba bei sklaida užsiimančių specialistų, išplatino viešą laišką „Krašto atsakymas centro puolėjams“. Jame kultūros bendruomenės atstovai abejoja, kiek argumentuotos yra pastabos regioninei kultūrinei žiniasklaidai, kolegų iš sostinės pastaraisiais mėnesiais išsakomos vykstant diskusijai dėl skaidraus ir efektyvaus Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTF) valdymo.

Anot kreipimąsi pasirašiusių kultūros veikėjų, kurių gretose yra filosofas ir eseistas dr. Leonidas Donskis, rašytojas, Klaipėdos universiteto docentas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Rolandas Rastauskas, rašytojas, Klaipėdos kultūros magistras, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas Gintaras Grajauskas, Klaipėdos kultūros ir meno tarybos pirmininkė Goda Giedraitytė bei kiti, Lietuva nesanti tokia didelė, kad turėtų teisę telkti visas kultūros bei žiniasklaidos pajėgas centre, „ir apsimesti, kad iš jo nieko, išskyrus platųjį horizontą, nematyti“.

Kreipimąsi pasirašė ir Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas – džiazo muzikantas ir Klaipėdos kultūros magistras. „Ši situacija liudija neišvengiamą rašte minimų centro ir pakraščio konkurenciją ir yra dar viena proga priminti Vilniui ne tik apie uostamiesčio uoliai vykdomas pareigas valstybės biudžetui, bet ir apie Klaipėdos bei Klaipėdos regiono teises, tarp jų – ir į paramą aukštos kokybės kultūrinei žiniasklaidai“, – penktadienio spaudos konferencijoje sakė meras.

Vienas iš polemiką paskatinusių faktų – SRTF 2014 metų Kultūros ir šviečiamųjų projektų konkurso rezultatai, kuriuose keletą pozicijų numatė santykinai didelį finansavimą ne sostinės veikiančių įstaigų bei organizacijų parengtiems projektams.

Kultūrinės žiniasklaidos finansavimo, jos kokybės bei SRTF perspektyvų temos plėtojamos sostinės intelektualų pasirašytoje peticijoje, autorinėse publikacijose kultūrinėje spaudoje bei viešuose pasisakymuose: be kita ko, svarstoma, ar regioninė žiniasklaida esanti verta valstybės investicijų, keliami siūlymai perkelti priedermę prisidėti prie jos finansavimo savivaldybėms.

Gindami Vakarų Lietuvos teisę į profesionalią kultūrinę žiniasklaidą, kreipimosi autoriai jį adresavo Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo tarybos pirmininkei, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkei bei kultūros ministrui ir šalies žiniasklaidai.

SRTF įkurtas 1996 m. vadovaujantis LR Visuomenės informavimo įstatymu. Per šią organizaciją valstybė remia kultūros ir šviečiamuosius projektus, paramą vienerių kalendorinių metų laikotarpiui suteikdama konkurso būdu.

Šiuo metu viešai diskutuojamos įstatymo pataisos, Seime įregistruotos šių metų pradžioje, siūlo reformuoti fondą keičiant jo teisinę formą iš viešosios įstaigos į biudžetinę įstaigą Kūrybingos žiniasklaidos rėmimo fondą, kuris būtų pavaldus LR Kultūros ministerijai.

Jūsų dėmesiui - viešas laiškas:

KRAŠTO ATSAKYMAS CENTRO PUOLĖJAMS

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo tarybos pirmininkei p. V.Žukienei
Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkei p. A.Pitrėnienei
Kultūros ministrui p. Š.Biručiui

Buvimas centre – bet kuriuo požiūriu, o šiuokart kalbėsime apie kultūros geografiją, – turi savo vertę. Gausesnės bendraminčių gretos, intensyvesnis bendravimas, renginių dinamika, nacionalinis bei tarptautinis žinomumas, tikslinės ir potencialios auditorijos suinteresuotumas, asmeniniai kontaktai su institucinio lygio įstaigomis bei personalijomis, natūraliai sotesnis finansavimas kultūros projektams.

Ši pranašumų nestokojanti pozicija taip pat turi savo kainą. Tai – arši konkurencija, be užuolankų viešai išsakoma kritika, varginantys asmeniškumai.

Negalėdami pasigirti itin dažnomis progomis džiaugtis išvardytaisiais pranašumais, pastaraisiais mėnesiais Vakarų Lietuvos kultūros veikėjai bei kultūrinės žiniasklaidos bendradarbiai netikėtai atsidūrė sostinės kolegų dėmesio centre: „Šiaurės Atėnuose“ ir kitoje žiniasklaidoje 2014 m. vasario 25-ąją paskelbtas 73-jų sostinės intelektualų „Kreipimasis dėl Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo“; „Literatūros ir meno“ žurnale 2014 m. vasario 28 d. pasirodė Andriaus Jakučiūno spaudos apžvalga „Skaitymai su Jakoszu: sausis“.

Sprendžiant iš žiniasklaidos priemonių, kurių redakcijos veikia Vilniuje, publikuotų strapsnių bei aukščiausioms institucijoms adresuojamų raštų, sostinės kultūros bendruomenę sutrikdė Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTF) 2014 metų Kultūros ir šviečiamųjų projektų konkurso rezultatai. Kalbant konkrečiai – keletas pozicijų, numatančių santykinai didelį finansavimą ne sostinės žiniasklaidai.

Vienas iš polemikos, įvardijamos kaip aktyvi kultūrininkų pozicija, siekiant sąžiningo bei skaidraus kultūrinės žiniasklaidos finansavimo, leitmotyvų – kodėl kultūros ir meno „Durims“ skirta 220 000 Lt dalinė parama? Savo ruožtu pridursime – leidusi šiam, 20 metų uostamiestyje einančiam leidiniui, iš dienraščio priedo šiemet tapti spalvotu 7 600 egz. tiražu platinamu žurnalu, bei organizuoti sklaidą visoje šalyje.

Akivaizdu, jog daugelio kolegomis vadintinų menininkų, intelektualų bei žurnalistų šis įvykiui prilygintas konkurso rezultatas tapo pirmąja gyvenime proga pasidomėti, kas gi „Durys“ ir jų inkorporuotas literatūros leidinys „Gintaro lašai“, apie ką, kieno ir kaip juose rašoma.

Džiaugdamiesi gausiu dėmesiu, konstruktyvia kritika bei Vakarų Lietuvos kultūrinio gyvenimo aspektų aktualizavimu Lietuvos viešojoje erdvėje, norime pasinaudoti proga kartu priminti kitus akivaizdžius dalykus, kurie ligi šiol polemikoje nebuvo paminėti.

Kiekvienas žiniasklaidininkas žino, kad nesant turinio – įvykių, asmenybių bei jų peripetijų, – jo paslaugų nereikia. Šiuo atveju neskubėtume užkrauti atsakomybės už inovatyvią žurnalistiką menininkų bendruomenei, kadangi net ir gyvybingo meno bei kultūros gyvenimo sąlygomis, deja, galima turėti moraliai senstančią, nepopuliarią, neefektyvią kultūros žiniasklaidą, nesugebančią užtikrinti aktualių išprususios auditorijos poreikių.

Mes pritariame, kad šalies ateitį lemia jos vystomas kultūrinis bei intelektinis potencialas, ir norėtume patikslinti, kad tai nėra vien keliasdešimt rašančiųjų, bendradarbiaujančių su kultūrinės žiniasklaidos priemonėmis, kurių redakcijos įsikūrusios sostinėje.

Sakote, „nedidelės šalies gyvenimas natūraliai telkiasi didžiuosiuose miestuose“? Iš tiesų, turėtume pridurti, kad Klaipėda yra vienas iš trijų šalies didmiesčių, teikiantis solidų indėlį į šalies ūkį ir nusipelnęs teisės į visavertį kultūros gyvenimą bei jo nušvietimą spaudoje.

Kiekvienas žiniasklaidininkas taip pat žino, kad kultūra nėra populiariausia viešojo gyvenimo sritis, tad papildomas finansavimas iš tiesų yra gyvybiškai būtinas. Tačiau valstybės parama yra ne duotybė, o sąlyga tolesnei plėtrai. O tai iš tiesų yra proga argumentuotai diskusijai, paliečiant ir poreikį tobulinti SRTRF veiklos teisinius pagrindus, atsižvelgiant į aktualią padėtį.

Taigi viena  galima tolesnės kultūrinės žiniasklaidos veiklos kryptis – tenkintis savose sultyse verdančia autorių bei skaitytojų bendruomene, kurios asmeniniai įsitikinimai bei įžvalgos ilgainiui tampa reikšmingesni už patį leidinio turinį – gyvybingą kultūrą, menininkų bei kultūros vadybininkų kūrybinės produkcijos pristatymą bei analizę.

Kita – siekti visuomenės kultūrinimo, didesnio kultūros procesų ir jos kūrėjų žinomumo, aktyvesnio dialogo su skaitytojais, tobulinti vizualinį pateikimą, siekiant sveikos konkurencijos su kitais skaitomais periodinės spaudos leidiniais. Šitaip vertiname konkursiniu pagrindu „Durims“ skirtą dalinės paramos sumą, suvokdami jos keliamą iššūkį ir atsakomybę prieš skaitytojus, kultūros kūrėjų bendruomenę bei leidėją.

Kuo savarankiškesni taps esami kultūros leidiniai, kurių dauguma skaičiuoja nebe pirmą ir net nebe antrą gyvavimo dešimtmetį, tuo daugiau paramos lėšų bus prieinama naujoms iniciatyvoms, kurios tik auginasi jėgas – minėtajam kultūriniam ir intelektiniam potencialui, kurį vystome jau dvi dešimtis Nepriklausomos valstybės metų. Valstybės, kuri nėra tokia didelė, kad turėtų teisę telkti visas kultūros bei žiniasklaidos pajėgas centre, ir apsimesti, kad iš jo nieko, išskyrus platųjį horizontą, nematyti.

Tad yra erdvės pasvarstyti – ar žaidžiame vienoje komandoje, ar tik noriai dangstomės geografijos priskirtais ir noriai prisiimtais centro bei pakraščio vaidmenimis.

Goda Giedraitytė, menotyrininkė, menininkų grupės „Žuvies akis“ vadovė, šiuolaikinių menų festivalio „Plartforma“ organizatorė, Vilniaus dailės akademijos ir Klaipėdos universiteto dėstytoja, Klaipėdos kultūros ir meno tarybos pirmininkė

Gintaras Grajauskas, rašytojas, Klaipėdos kultūros magistras, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas

Dr. Leonidas Donskis, filosofas ir eseistas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius

Arūnas Sakalauskas, skulptorius, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Vilniaus dailės akademijos profesorius, Klaipėdos kultūros magistras, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas

Juozas Šikšnelis, rašytojas, Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos direktorius, Klaipėdos kultūros magistras

Vytautas Grubliauskas, džiazo muzikantas, Klaipėdos miesto meras, Klaipėdos kultūros magistras

Rolandas Rastauskas, rašytojas, Klaipėdos universiteto docentas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas

Dr. Jonas Genys, istorikas, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius, Klaipėdos universiteto docentas, Klaipėdos kultūros magistras

Ramūnas Kaubrys, režisierius, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovas, Klaipėdos universiteto docentas

Dr. Daiva Kšanienė, muzikologė, profesorė emeritė, Klaipėdos kultūros magistrė

Gitana Gugevičiūtė, teatrologė

Narūnas Lendraitis, Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas

Alvydas Vizgirda, Klaipėdos Pilies teatro režisierius

Vladimiras Konstantinovas, kompozitorius, dirigentas, Klaipėdos muzikinio teatro chormeisteris

Aivaras Dočkus, kino kritikas, laidos „Kinomano užrašai“ autorius

Vitalija Teresė Jonušienė, Rašytojo Thomo Manno memorialinio muziejaus Nidoje direktorė

Lina Motuzienė, VšĮ Thomo Manno kultūros centro Nidoje direktorė

Valerija Lebedeva, kultūros žurnalistė

Virginija Kochanskytė, aktorė, Klaipėdos universiteto dėstytoja, UNICEF geros valios ambasadorė

Dr. Danutė Petrauskaitė, muzikologė, Klaipėdos universiteto profesorė

Loreta Jonavičienė, Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos direktorė

Rita Bočiulytė, kultūros žurnalistė, teatrologė, redaktorė, Klaipėdos kultūros magistrė

Mindaugas Valiukas, rašytojas

Darius Rabašauskas, teatro režisierius

Edita Zizaitė, pianistė

Darius Berulis, choreografijos magistras

Algirdas Antanas Kuklys, rašytojas

Lidija Skačkauskaitė-Kuklienė, Vilniaus dailės akademijos dėstytoja, Lietuvos dailininkų sąjungos ir Lietuvos dizainerių sąjungos narė

Salomėja Burneikaitė, lėlininkė, teatrologė

Tomas Ambrozaitis, dirigentas, choro „Polifonija“ meno vadovas

Linas Poška, eseistas

Ignas Kazakevičius, menotyrininkas, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro direktorius

Laima Sugintienė, muzikologė

Daiva Molytė-Lukauskienė, poetė, dailininkė, Lietuvos rašytojų sąjungos narė, I.Simonaitytės literatūrinės premijos 2014 metų laureatė

Birutė Skaisgirienė, Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriaus vedėja
Angelina Furmaniuk-Savickienė, fotografė, dizainerė

Dalia Kužmarskytė, operos solistė, Klaipėdos muzikinio teatro artistė, Klaipėdos universiteto dėstytoja
Donatas Savickis, teatro režisierius

Vaiva Purlytė, pianistė, Klaipėdos Juozao Karoso muzikos mokyklos mokytoja ir koncertmeisterė ekspertė

Kristina Jokubavičienė, dailėtyrininkė, LDM Prano Domšaičio paveikslų galerijos vedėja

Edvinas Kaziukaitis, Klaipėdos kamerinio orkestro altininkas

Linas Zubė, lėlininkas, režisierius, teatro „Lino lėlės” įkūrėjas, Klaipėdos universiteto docentas

Rolandas Marčius, tapytojas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys

Skaistė Kazarauskaitė-Marčienė, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro kultūrinės veiklos vadybininkė, šiuolaikinio meno galerijos „si:said” įkūrėja

Neringa Bumblienė, menininkė, meno parodų kuratorė

Aušra Rabašauskienė, UAB „Vaikystės sodas” vaikų dienos centro padalinio vadovė

Rita Bakanaitė, mokytoja

Skaidrė Raudytė, Klaipėdos lėlių teatro direktorė

Regina Šaltenytė, Klaipėdos dramos teatro aktorė

Nijolė Sliužinskienė, Klaipėdos etnokultūros centro direktorė

Dr. Jūratė Grigaitienė, teatrologė, Lietuvos teatro sąjungos Klaipėdos teatrologų sekcijos pirmininkė, Klaipėdos universiteto dėstytoja

Inga Maknavičienė, pianistė, tarptautinių konkursų laureatė

Danguolė Ruškienė, menotyrininkė, VšĮ „Meno menė“ direktorė

Robertas Užgalis, muzikos mokytojas ekspertas, tarptautinio festivalio „Vivat Accordeon“ vadovas

Greta Kazlauskaitė, režisierė, Klaipėdos Apeirono teatras

Eglė Kazickaitė, režisierė, Klaipėdos Apeirono teatras

Valentina Vadoklienė, dainininkė, Klaipėdos universiteto profesorė, Vokalinės muzikos katedros vedėja

Akvilė Eglinskaitė, teatrologė, kultūros vadybininkė

Danutė Žalnieriūtė, grafikė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė

Miglė Mosėnienė, Klaipėdos Juozo Karoso  muzikos mokyklos mokytoja metodininkė, Klaipėdos universiteto  ir choro „Klaipėda“ vyr. koncertmeisterė

Dalia Bielskytė, poetė, Lietuvos rašytojų sąjungos narė

Loreta Birutė Turauskaitė, muziejininkė, Antano Mončio namų-muziejaus Palangoje direktorė

Kęstutis Sova, saksofonininkas, Memelio džiazo klubo prezidentas

Dr. Silva Pocytė, istorikė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė

Dr. Tomas S. Butkus, architektas, leidėjas, poetas, „Poetinio Druskininkų rudens“, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto premijų, Kultūros ministerijos gražiausios knygos diplomo, Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus reikšmingiausio metų debiuto premijos laureatas

Petras Lisauskas, šokėjas, režisierius, šokio teatro „Padi Dapi Fish“ steigėjas, „Sidabrinės gervės“ laureatas

Dovilė Binkauskaitė, choreografė, edukologė, kūno ir judesio terapijos praktikė

Agnija Šeiko-Sarulienė, choreografė, šokio teatro „Padi Dapi Fish“ direktorė, Klaipėdos universiteto bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos lektorė, Auksinio scenos kryžiaus ir „Padėkos kaukės“ laureatė, Klaipėdos kultūros ir meno tarybos narė

Dr. Elvyra Acienė, Klaipėdos universiteto profesorė, Socialinio darbo katedros vedėja, Klaipėdos universiteto senato primininko pavaduotoja

Arūnas Acus, sociologas, istorikas, Klaipėdos universiteto docentas

Aušra Krasauskaitė, šokėja, balerina, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistė

Isroildžonas Baroti, keramikas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys, Baroti galerijos įkūrėjas

Andželika Baroti, Klaipėdos Baroti galerijos direktorė

Stanislava Jovita Saulėnienė, lituanistė, penkių knygų apie senąją Klaipėdą autorė

Darius Vaičekauskas, fotomenininkas, Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas

Audronė Levickytė, dainininkė, klasikos atlikėjų kvinteto „Ars cantus“ vadovė

Sigita Kondratienė, literatūrologė

Bronislava Lauciuvienė, Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė

Dr. Marijus Šidlauskas, literatūrologas, Klaipėdos universiteto docentas

Valdemaras Puodžiūnas, Klaipėdos universiteto lektorius, buvęs „Klaipėdos“ laikraščio redaktorius

Renata Idzelytė, Klaipėdos dramos teatro aktorė

Benas Šarka, Klaipėdos Gliukų teatro aktorius ir režisierius

Mantas Poškus, šviesos inžinierius, Klaipėdos dramos teatro scenos apšvietėjas

Nijolė Laužikienė, Klaipėdos miesto savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė