Vizualinių fantazijų laukas vaikiškose knygose

Parodos

Vokietijos dailininkai turi ypatingą požiūrį į piešinius vaikiškoms knygoms; jie įsitikinę, kad ne tik tekstas, bet ir vizualinė informacija - akstinas mažyliui mąstyti apie pasaulio reiškinių įvairovę.

12 skirtingų kartų Vokietijos menininkų paroda, iki kovo 7-os dienos veikianti Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje, supažindina su šiuolaikinės vaikiškų knygų iliustracijos stilistine įvairove bei įvairiomis darbo technikomis. Vieni menininkai tęsia senųjų meistrų tradicijas, kiti pasitelkia skaitmenines technologijas.

"Vokiečių dailininkų sukurtos vaikškų knygų iliustracijos labai skiriasi nuo lietuviškų.Mūsų dailininkai arba paišo vaikiška maniera, arba pernelyg sudėtinga. Knyga gali būti labai meniška, bet vaiką įmantrūs sudėtingi lietuvių autorių piešiniai gali varginti. Vokiečių parodoje jaučiamas piešinių lengvumas, jie realistiški ir kartu "išlaviruoja" tarp vaikiško profesionalaus piešinio ir vaikiško mentaliteto", - komentavo ekspoziciją menotyrininkė Goda Giedraitytė.

VOKIETIJOS vaikiškų knygų iliustracijos padeda mažyliui prijaukinti įvairias baimes, ugdo humoro jausmą ir vaizduotę

"Lietuviška iliustracija užpildyta tonais pustoniais, vokiškosios yra labai graži linija, piešinyje yra daug erdvės, švaraus plano; palikta tam tikrų užuominų, o toliau vaikas tarsi pats vaizduotėje gali piešti, ką įsivaizuoja. Tai suprantama, nes didelė valstybė turi daugiau mokyklų, o tuo pačiu ir įtakų, o pas mus visi dailininkai yra baigę Vilniaus dailės akademiją, pas tuos pačius mokytojus, ir jeigu tai jų kūryboje nepalieka "klišių", tai jau tikrai jaučiamas tam tikras tradicijų perimamumas", - lygino menotyrininkė.

G. Giedraitytė mano, jog iliustruoti vaikiškas knygas sudėtingiau, nei suaugusiųjų: "Manau, kad tai yra vizualinių fantazijų laukas, ir vaikas, vartydamas mamos perskaitytą knygutę, iš paveiksliukų pats kuria istorijos tęsinį, fantazuoja. Prisimenu, kaip būdamas mažas mano brolis nupaišė laivą ir užrašė "Aurora". Nustebusi klausiau, kaip jis parašė raides, nemokėdamas rašyti. Brolis atsakė, kad ne užrašė jas, o nupiešė. Taigi vaikai imlūs ir detales įsimena puikiai. Jie visą pasaulį iš pradžių suvokia vizualiai, todėl ir galvoju, kaip sunku būti vaikiškų knygų iliustratoriumi - šis formuoja savitą vaiko pasaulį. Ir jeigu manęs kas paklaustų, ką prisimenu iš vaikystės, aš visada atsimenu "Močiutės pasakas", kurių taip ir neperskaičiau, tačiau gerai prisimenu pasaką apie tai, kaip seneliams akis išdūrė, nes paveikslėlyje sėdėjo du żmonės be akių".

Ar vokiečių dailininkams, kaip ir mūsiškiams, labai svarbu tautiškumas? "Tai labiau mentaliteto dalykas. Vokiečius mes visad traktuojam kaip labai tvarkingą, švarią tautą, ir piešiniuose jie išties labai laikosi visų taisyklių ir iliustracijos yra labai tvarkingos, aiškios, gražiai kontūruota, struktūrizuota", - sakė menotyrininkė.

Ivona ŽIEMYTĖ