Šiųmetis renginių, kuriuose tradiciškai dominuoja vokiečių autorių kūryba ir vokiečių atlikėjai, ciklas organizatoriams - Klaipėdos vokiečių bendrijos Simono Dacho namams - jau tryliktasis. Skirtingų žanrų renginiai orientuoti į įvairią publiką: vokiečių bendrijos narius, germanistus, jaunimą bei moksleivius, o jų geografija aprėpia ne tik Klaipėdą. Tačiau keičiantis aplinkybėms originalios tradicijos puoselėtojai pagalvoja ir apie renginio koncepcijos pokyčius, kurie leistų labiau atitikti šių dienų situaciją.
Tradicijos išlieka, aplinkybės - kinta
Pasak S. Dacho namų kultūros vadybininkės Rasos Miuller, Vokiečių kultūros dienų prototipu kadaise buvo kultūros savaitė, kurią sumanė Klaipėdoje stažavęsi Roberto Boscho fondo stipendininkai - kultūros vadybininkai iš užsienio. Tuo metu bendrija gaudavo finansavimą iš Vokietijos. Tačiau didžiausio reprezentacinio renginio tradicijos neatsisakyta ir šiam nutrūkus.
Ateityje "formatą" svarstoma koreguoti. "Padžioje nebuvo tokios konkurencijos kultūrinių renginių rinkoje, - pastebi R. Miuller. - Gavus fondo paramą, buvo galima atvežti gerą muzikos kolektyvą, netrūko žiūrovų ir buvo galima išsiversti su mažesne reklama. Dabar kultūrinių įstaigų yra apsčiai, jų darbas verda. Atrasti savo nišą ir išlikti įdomiam nenuleidžiant kokybės kartelės - nelengvas darbas."
Per ilgus gyvavimo metus organizatoriai sukaupė nemenką įdirbį: jie džiaugiasi Klaipėdos miesto savivaldybės, Vokietijos ambasados Vilniuje, IFA užsienio ryšių instituto Štutgarte pasitikėjimu ir parama. Didžiausias kultūrinis partneris Lietuvoje - Gėtės institutas, prie programos prisidedantis finansiškai arba konkrečiais renginiais; bendradarbiaujama ir su uostamiesčio kultūros įstaigomis.
Pasak S. Dacho namų direktoriaus Arnoldo Piklaps, šiuo metu nagrinėjama, kaip koreguotina jų ne pelno siekiančios įstaigos veikla, o drauge - ir renginiai. "Gali būti, kad ateityje labiau orientuosimės į vokiečių tautinę mažumą Klaipėdoje, į tai, kas įdomu daugiausia jiems. Kita vertus, svarstome, ar programoje turėtų išlikti profesionaliojo meno renginiai - juk Vokietijos menininkai į Klaipėdą atvyksta ir pasirodyti kitose kultūros įstaigose. Gal mums vertėtų orientuotis į kitokius, visiems prieinamus žanrus", - svarstė pokalbininkas.
Dvidešimt metų gyvuojanti Klaipėdos vokiečių bendrija šiuo metu turi apie 400 narių; visoje Lietuvoje, Statistikos departamento duomenimis, gyvena truputį per 3000 šios tautinės mažumos atstovų. Daugiausia - Klaipėdos krašte, tad būtent Klaipėdoje bei Šilutėje veikia didžiausios bendrijos.
"Natūralu, kad vykstant kartų kaitai, tradicijų paisymas slopsta, kita vertus, norintieji turi galimybę išvažiuoti gyventi į Vokietiją. O tie, kurie gyvena čia, pajūryje, laukiami mūsų namuose", - sakė A. Piklaps. Įstaiga turi sukaupusi biblioteką bei savo spaudos archyvą, kurį ketina perduoti Klaipėdos apskrities viešajai Ievos Simonaitytės bibliotekai.
Ne pelno siekianti organizacija S. Dacho namus puoselėja kaip kultūros centrą, tačiau į biudžetinių miesto įstaigų tinklą jis neįtrauktas. Jau porą metų nei Lietuva, nei Vokietija neskiria lėšų pastato Jūros gatvėje išlaikymui. "Įvairiems renginiams ir projektams lėšų gauname iš fondų. Bet užtikrinti kasdienį minimumą sekasi sunkiau - mūsų pajamos, gaunamos iš nebrangių vokiečių kalbos kursų organizavimo, salės bei kambarių nuomos, priskiriamos komercinei klasei, tad turime mokėti turto mokestį kaip bet kuris "uabas". Esame parašę Savivaldybės administracijai mus nuo jo atleisti ir laukiame atsakymo", - rūpesčiais dalijosi A. Piklaps.
Jaunimui - dirbtuvės ir dainos
Šiųmetės Vokiečių kultūros dienos - ne už kalnų. Renginių ciklas vyks iki birželio 20 d.
Būdama pedagogė, trečiąsias Vokiečių kultūros dienas kuruojanti R. Miuller daug dėmesio skiria edukaciniam renginio aspektui. "Organizavome literatūros skaitymus vaikams, vėliau sumanėme kūrybines dirbtuves: pernai - teatro, šiemet - fotografijos", - sakė ji. Registruotis dalyvauti jose gali moksleiviai iš visos Lietuvos, o atrinkta 15-20 jaunuolių grupė birželio 9-11 d. viešės Klaipėdoje. Pernai į programą įtrauktas ir labai pavykęs respublikinis Vokiškų dainų festivalis moksleivius įsuks ir šiemet.
Kaip įprasta, bus palepinti ir kino mėgėjai: S. Dacho namuose jų laukia du seansai. Gegužės 9 d. 18 val. bus rodoma visai šeimai skirta režisieriaus Tomy Wiegand juosta "Skrajojanti klasė", gegužės 12 d. 18 val. - režisierės Caroline Link juosta "Kažkur Afrikoje", laimėjusi "Oskaro" apdovanojimą kaip geriausias užsienio filmas.
Tradiciškai Vokiečių kultūros dienų metu rengiamos parodos ar knygų pristatymai. Šiuosyk klaipėdiečiai gegužės 5 d. 17.30 val. galės apsilankyti Kęstučio Demerecko bei Jurijaus Bachitovo knygos "Klaipėdos bauhauzas" pristatyme.
Iš Klaipėdos miesto partnerio Liubeko atvyks Bettina Thierig - ši menininkė savo kelią pradėjo kaip skulptorė, o vėliau ėmėsi plunksnos. Poezijos ir prozos autorė gegužės 16 d. 17 val. pakvies į savo kūrybos skaitymus S. Dacho namuose. Anot R. Miuller, renginyje ypač laukiami tie, kurie nuodugniau domisi vokiečių kalba. "Tai proga pasiklausyti gražios kalbos, panagrinėti poeziją ir pažinti įdomią asmenybę", - sakė pokalbininkė.
"Vinis" - dvikalbis spektaklis
Į Lietuvą atvyks ir daugiau vokiečių kultūros atstovų. Aktorius Herbert Tennigkeit S. Dacho namuose gegužės 20 d. 18 val. pristatys programą "Linksmos ir pamokančios Rytprūsių istorijos: proza, eilės, anekdotai". Netoli Pagėgių gimęs aktorius dar vaikystėje su tėvais iškeliavo iš Lietuvos ir užaugo Vokietijoje. Jo programoje skamba senoji vokiška Rytprūsių tarmė, kuria kalbančiu žmonių šiandien yra labai mažai. "Tačiau įtaigos ir kitokių aktorinių gudrybių dėka svečią tikriausiai nesunkiai supras kiekvienas suprantantis vokiškai", - šypsojosi R. Miuller. Beje, ši programa bus pristatyta ir Nidoje bei Šilutėje.
Gegužės 23 d. 17.30 val. namuose laukia susitikimas su dar vienu svečiu. Berlynietis aktorius Torsten Riemann, nuo ketverių metukų vaidinęs garsiajame Bertoldo Brechto "Berliner Ensemble" teatre, išbandė daug saviraiškos sričių ir pagarsėjo kaip puikus dainuojamosios poezijos atlikėjas, patinkantis jaunai bei jaunatviškai auditorijai. Savo koncertą jis atliks ne tik Klaipėdoje, bet ir Nidoje.
Šių metų programos "vinis", anot R. Miuller, yra spektaklis "Rojaus kelias", scenoje atkuriantis vokiečių istorikės, žurnalistės bei rašytojos Ullos Lachauer romaną. Praėjusiame dešimtmetyje išleista knyga, aprašanti istorinės asmenybės - iš Bitėnų kilusios ūkinininkės Lenos Grigolait - likimą, kuriame išsiteko gyvenimas Mažojoje Lietuvoje lietuvišku bei Hitlerio laikotarpiu, pasitraukimas iš gimtinės, tremtis Sibire bei kabinimasis į gyvenimą grįžus, Vokietijoje tapo bestseleriu. "Nepaisant sudėtingo herojės likimo, knygą labai lengva ir įdomu skaityti - ji spinduliuoja optimizmą", - įspūdžiais dalijosi R. Miuller.
Knygos autorė kartu su režisiere Barbara Wachendorf savo kūrinį pritaikė scenai. Vokiečių bei lietuvių kalbomis atliekamame monospektaklyje, skirtame vaidinti bažnyčioje, vaidina dvi aktorės - vokietė Regine Andratschke ir lietuvė Sigutė Gaudušytė-Jankūnienė. Nelygu, kurioje šalyje vaidinama, viena iš aktorių (o drauge - ir kalba) tampa pagrindine, o kita papildo pasirodymą.
Pernai pristatytas Vokietijoje ir sulaukęs itin palankių kritikų atsiliepimų, Lietuvoje šis spektaklis iki šiol buvo atliktas vos kartą. Birželio 19 d. 18.30 val. jis nemokamai bus parodytas Klaipėdos, o kitądien - Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčioje.
Įtraukti į programą šį renginį, anot R. Miuller, yra didelis laimėjimas, mat suderinti režisierės bei skirtingose šalyse gyvenančių aktorių grafikus bei finansavimą buvo itin sudėtinga.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą