Brigitte Bardot laidotuvės bus surengtos kitą savaitę Sen Tropeze

Kino dievaitės Brigitte Bardot laidotuvės vyks kitą savaitę jos gimtajame Sen Tropeze, pirmadienį pranešė jos fondas, Prancūzijai svarstant, kaip pagerbti kultūros legendą, kuri vėlesniais metais laikėsi kraštutinių dešiniųjų pažiūrų. 

Anksčiau mero biuras pranešė, kad kino žvaigždė, tapusi gyvūnų teisių aktyviste ir sekmadienį mirusi 91 metų, bus palaidota miesto pajūrio kapinėse.

Brigitte Bardot fondas pranešė, kad laidotuvių ceremonija Dievo Motinos Ėmimo į Dangų bažnyčioje sausio 7 d. bus transliuojama ekranuose visame mieste, o po to vyks privačios laidotuvės, tačiau nepatvirtino, kur Sen Tropeze ji bus palaidota.

B. Bardot 2018 m. sakė norinti būti palaidota savo sode, kad išvengtų „minios idiotų“, trypsiančių jos tėvų ir senelių kapus.

B. Bardot išgarsėjo vos dvidešimties su trupučiu, suvaidinusi 1956 m. filme „Ir Dievas sukūrė moterį“, vėliau sukūrė vaidmenis maždaug 50-yje filmų, tačiau 1973 m. nutraukė karjerą kine ir atsidėjo kovai už gyvūnų gerovę.

Tačiau jos antiimigracinės pažiūros ir parama kraštutiniams dešiniesiems vertinama prieštaringai. B. Bardot penkis kartus buvo nuteista už neapykantos kurstymą, daugiausia prieš musulmonus, bet taip pat ir prieš Prancūzijos Reuniono salos gyventojus, kuriuos apibūdino kaip laukinius.

Ji mirė sekmadienį prieš aušrą, šalia jos buvo ketvirtasis vyras Bernard'as d'Ormale'is, buvęs kraštutinių dešiniųjų patarėjas.

Konservatorių politikas Ericas Ciotti paragino surengti nacionalinį atsisveikinimą, panašų į tą, koks 2018 m. buvo surengtas prancūzų roko žvaigždei Johnny Hallyday. Jis pradėjo rinkti parašus po peticija, kurią iki pirmadienio vakaro internete pasirašė daugiau nei 12 tūkst. žmonių.  

Tačiau Socialistų partijos lyderis Olivier Faure‘as tam prieštaravo. Jis sakė, kad tokie vieši pagerbimai skirti žmonėms, „išskirtinai pasitarnavusiems tautai“. „Brigitte Bardot buvo kultinė Naujosios bangos aktorė“, – pareiškė jis, bet pridūrė, kad ji nusigręžė nuo respublikos vertybių ir kelis kartus buvo nuteista už rasizmą.

Žaliųjų įstatymų leidėja Sandrine Rousseau buvo dar kritiškesnė. Ji priekaištavo B. Bardot, kad jaudinosi dėl delfinų likimo, bet buvo abejinga migrantų žūtims Viduržemio jūroje, vadino tai neregėtu cinizmu.

Pasitraukusi iš kino B. Bardot grįžo į savo namus Sen Tropeze ir pašventė gyvenimą gyvūnų teisėms. Gyvūnų apsaugą ji vadino vieninteliu iš tiesų jai rūpėjusiu reikalu. 

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder