XIII tarptautinė Vilniaus ekslibrisų bienalė - Klaipėdos paveikslų galerijoje

Bienalės

Kovo 13 dieną Klaipėdos paveikslų galerijoje atidaryta XIII tarptautinė Vilniaus ekslibrisų bienalė, kurią surengė Lietuvos dailininkų sąjunga ir Knygos draugija.

Bienalėje dalyvauja per keturiasdešimt autorių iš skirtingų pasaulio šalių, pradedant Baltijos regionu (Latvija, Lietuva, Estija), Europa (Čekija, Belgija, Prancūzija, Italija), baigiant egzotiškais kraštais - Meksika, Argentina, Japonija. Renginio žiuri, A. Gurskas, P. Repšys, V. Valius, A. Žvilius iškiliausius knygos ženklo kūrėjus apdovanojo medaliais.

Nors šį kartą bienalė neturėjo vienijančios proginės temos, tačiau ne vieno grafiko ekslibrisuose dažni erotiniai motyvai, žavimasi akto žanru. Amžinoji meilės tema, moters kūno grožis - tiek estampinės, tiek knygų ženklų grafikos įkvėpimo šaltinis.

Technikos požiūriu daugėja autorių, plėtojančių kompiuterinės grafikos galimybes su daugiaplanėmis montuotų vaizdų kompozicijomis, kurios išsiskiria tapybiškumu, subtilių atspalvių įvairove, tačiau nemažai grafikų lieka ištikimai tradicinėms metalo technikoms, kurias praplečia autoriniais "intarpais", įspaustomis reljefinėmis žymėmis, spalvintomis detalėmis ar net siūlais. Ekslibrisų stilistika įvairavo nuo naivistinio piešinio iki abstrakcijos; matėme, jog universalūs vaizdiniai, kiekviename kūrinyje įgavę kitokį prasminį bei emocinį atspalvį, lakonišką apibendrintą formą, netikėtą rakursą, padėjo atskleisti skirtingų šalių menininkų pasaulėjautą.

Parodos lankytojų dėmesį ypač patraukė čeko Jiržio Brazdos (Jiri Brazda), savo ekslibrisuose apnuoginusio amžinojo moteriškumo ir motinystės esmę, tarptautinio lygio graviūros meistro esto Lembito Lohmuso (Lembit Lohmus), ekspansyvūs meksikiečio Chuano Ramono Lemuso (Juan Ramon Lemus), argentiniečio Klaudijo Laros (Claudio Lara), sakralūs italės Palolos Džinepri (Palola Ginepri), latvio Andrejaus Marijaus Eizano (Andrejs Mario Eizans), tautiečio Mikalojaus Povilo Vilučio darbai.

Pakalbinome žinomą grafiką Algį Kliševičių, kurio pastangomis bienalę ir išvydo klaipėdiečiai, kuo unikalus ir ypatingas ekslibriso žanras, kaip į tokią miniatiūrinę erdvę telpa Visata, pasaulio amžinumas ir kintamumas:

- "Ekslibriso istorijoje buvo toks pavyzdys: Žygimanto Augusto bibliotekoje stebino superekslibrisas, užimantis visą knygos viršelį. O šiaip ekslibriso kraštinė neturėtų viršyti 12-os centimetrų, nes 20 cm jau yra mažoji grafika. Žanrui reikia juvelyriško kuopštumo, preciziškumo, rafinuotumo, meistriškumo ir kokybės. Todėl ekslibrisų kolekcionieriai žavisi jų grožiu, forma, aiškumu ir sudėtingumu. Ekslibrisas, knygos ženklas - baigtinis daiktas, susietas su žmogumi, kuriam jį kuri, su jo charakteriu, aplinka ar ypatingu pomėgiu, kaprizu. Jei tai pavyksta atspindėti grafiškai, darbelis - pavykęs. Šiaip jis, kaip ir visas gyvenimas - tik įdomus žaidimas. Šioje bienalėje itin gražūs, sklidini harmonijos čekų grafiko Jiržio Brazdos darbai. Apskritai reikia pasakyt, ekslibrisas "atsigavo" po tam tikro prigesimo, yra "šviežių" technologijų, įdomu sekti kiekvienos šalies autorių atradimus šioje srityje: yra egzotiškumo, pasaulėžiūros, spalvinių derinių žavesio.

Jei klausiat apie lietuvių grafikus, jie turi to išskirtinumo, tradiciškai ryškesnį emocionalumą, nei šiauriečiai, tam tikro tobulumo pasiekusią meistrystę. Lietuvoje ekslibrisų žanrą išbandė ne patys blogiausi dailininkai. Labai charakteringi A. V. Burbos ekslibrisai - daugiaklodžiai, "daugiažodiški", visko juose labai daug. Čia man didelį įspūdį daro Lembito Lohmuso darbai; jis labai aukšto europinio lygio graveris, o čia parodė fantastiškai emocionalią kompiuterinę grafiką. Japonas Rodzioicis Murosava (Rojoichi Murosava) - aiškiai japoniškas, toks jausmas, kad spekuliuoja tuomi, ir labai dailus", - juokėsi grafikas. - Bet mene kartais reikia daugiau teisybės, mažiau dailumo. Be abejonės, ekslibrisai gali kelti daugybę netikėtų asociacijų ir atspindėti pasaulėjautą ir tą meno sritį, kuri šiandien turi labai daug gerbėjų visame pasaulyje".

Bienalės atidarymo metu vyko M. K. Čiurlionio muzikos rėmimo fondo organizuojamo menų festivalio vakaras, kuriame dalyvavo Lietuvos muzikos akademijos styginių kvartetas (vadovas Jonas Kalėda) ir muzikologė Jurgita Skiotytė.

Ivona ŽIEMYTĖ