Teatro metų ženklo sukūrimo konkurse dalyvavo per 100 Lietuvos dizainerių. A. Klemencovas sako, kad jam tai buvo savotiška improvizacija.
"Sužaidėm, padarėm. Didelis mano gyvenimo laikotarpis buvo susijęs su Alvido Vizgirdos teatru, kai kūriau jo spektakliams scenografiją. Tai man ne svetima. Varžovai gal ir profesionaliai išsprendė, lakonišikai, daugelyje variantų pateikė savo viziją, buvo pasiūlymų ženklą kurti su kaukėmis, scenos uždanga, bet gal jiems pritrūko dvasios. Iš karto galvojau, kad nelaimėsiu, nepraeis, neverta", - sakė A. Klemencovas.
Anot jo, bendradarbiavimas su A. Vizgirdos teatru jam padėjo suvokti, kas yra teatras.
"Man labai patinka žmonės, susieti su teatru, jie klaidžioja mums nepažįstamose erdvėse. Aš visada galvoju apie aktorius kaip apie kankinius, bet - su žydromis akimis, toks jų fantastinis tikėjimu darbu, kuris labai prasmingas žmonėms. Visą laiką galvoju, kad neiškentėčiau: repeticijos, režisieriaus uzurpatoriškos valdžios, spaudimo. Galvoju: "Nu blyn", ir jie man yra šventi žmonės", - sakė A. Klemencovas, kartais save paleidžiantis nuo etikos ir tradicijų grandinių.
"Norėčiau, kad mano sukurtas ženklas įgautų platesnį kontekstą, kad jame galėtų atsirasti artistų veidai, kad jis nebūtų tik ženkliukas, ir "basta". Ženklas, anot jo, yra ne mėlynos, bet kur kas gilesnės spalvos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą