Vilniuje gyvenantis skulptorius V. Kančiauskas teigė, kad gyvenimo pabaigoje ką nors dovanoti gimtajam kaimui ar miestui, įprasta garsių žmonių tarpe.
„Ne vienas menininkas savo kūrinius dovanoja gimtinei. Štai, Rokfeleris savo gimtajam miestui padovanojo ištisą gamyklą. O klaipėdietis dailininkas Pranas Domšaitis – visus savo tapybos darbus liepė iš Pietų Afrikos atgabenti į gimtinę. Aš pats Klaipėdoje gimiau po karo. Buvau penktas naujagimis. Kieme, kuriame daugiausia gyveno rusiukai, mane vadino „labusu“, o vokietukus – fašistais. Labusas likau iki šiol. Mano skulptūros stovi ant Ramiojo ir ant Atlanto vandenynų pakrančių, bet jau seniai norėjau, kad mano darbai atsirastų ir ant Baltijos jūros kranto, kur mano širdis. Dėl to ir nusprendžiau savo gimtam miestui skirti muzikalią skulptūrą „Fortepijonas-banga“, – VE.lt sakė autorius.
Jis pridūrė, kad Klaipėdai kąnors dovanoti norėjo seniai, tačiau to nedarė, kol buvo gyvas buvęs vykdomojo komiteto pirmininkas Alfonsas Žalys.
„Jam negaliu atleisti, kad sunaikino miesto centre buvusias pačias gražiausias kapines Baltijos šalyse ir čia įkūrė skulptūras. Paryžiuje Per La Šezo kapinės yra milžiniškas traukos centras. Tokiomis galėjo būti ir Klaipėdos kapinės. Negerai čia ir toms skulptūroms. Joms per tamsu, mažai erdvės. Siūliau jas perkleti į Smiltynę, jos ten atsigautų“, - „Vakarų ekspresui“ kalbėjo V. Kančiauskas.
Festivalio pradininkas ir globėjas, Klaipėdos miesto savivaldybės meras Vytautas Grubliauskas sakė, kad skulptūra „Fortepijonas – banga“ miestui nieko nekainavo.
„Vladas skulptūrą dovanojo, tereikėjo ją parsivežti iš Vilniaus. Tranporto paslaugas padengtos iš Pilies džiazo festivalio biudžeto. Tik nuvažiavus pas skulptorių, paaiškėjo, kad sunkvežimis negali įvažiuoti į ankštą kiemelį, tris tonas sveriančio marmuro luito rankomis išnešti nepavyks. Skubiai buvo organizuotas mažesnis sunkvežimukas ir skulptūra jau Klaipėdoje“, - sakė V. Grubliauskas.
Ant skulptūros išrašyta: „Jeigu erdvė turi protą ir sovokia kaip joje savo vietas yra suradę daiktai, tai galiu turėti vilties, kad kai kurie iš šių kvadratinių metrų prisimena mane su meila. Juolab dabar, kai juos mina kitos kojos...“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą