Atlikėjai vėlavo pasirodyti 20 minučių, tačiau laukti buvo verta. Ryškūs prožektoriai perskrodė tamsą, šviesos pliūpsniai akino, o pirmiausia pasigirdusi muzika priminė erdvėlaivio išvykimą į nepažįstamą orbitą. Švelniai, nostalgiškai Alanui dainuojant dainą apie vienatvę ir miesto paslaptį juodoje naktyje, prie scenos išėjo šokti keturios grupės gerbėjos, o skambant antrajai dainai, kone pusė salės plūstelėjo šokti ir užtvenkė praėjimus. Reikia pasakyti, šoko gražiai, kultūringai, gražu buvo žiūrėti.
Alanas Chošnau dainavo "Išsvajotą rytą", ir kitas pamėgtas dainas, jam ir muzikantams netrūko ekspresijos, gero garso, ir, regis, publika kilo kartu ugnies sparnais. Tekstai buvo aiškūs, paprasti, bet ne lėkšti. O dainuota apie tai, kas žmogui svarbiausia šiame gyvenime - jausmus, artumą, svajones, gražiausius reiškinius, sielos žemynus.
"Atsimenu naktis, kai po koncertų leidome laiką prie jūros ir žiūrėjome į žvaigždes", - sakė Alanas, prieš pradėdamas dainą apie žvaigždę. Regis, atlikėjas išties buvo sklidinas šiltų jausmų pasauliui ir publikai, kurios įkarštis ir įsijautimas vis augo.
Su koncertais į arenas sugrįžusi grupė atrodė naujai atgimusi. "Naktinės personos" kartu su nepriklausoma muzikos agentūra M.P.3 perleido savo legendinį 2005 metų albumą "Tiems, kurie mūsų negirdi". Ir to albumo dainas dainuoja visa Lietuva. Po beveik dviejų dešimtmečių perleistas albumas savo laiku padovanojo hitus "Labai norėčiau", "Paskendęs miestas", "Tiems, kurie mūsų negirdi". Bet geriausia šios muzikos klausyti gyvai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą