Balandžio 28 d. 18 val. Klaipėdos koncertų salėje nuskambės paskutiniai šių metų "Klaipėdos muzikos pavasario" festivalio akordai. Jiems pasitelktos itin rimtos pajėgos - Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras su Gintaru Rinkevičiumi priešakyje ir Latvijos pasididžiavimas - pianistas Vestardas Šimkus. Broliškų valstybių kompanija šį šventinį vakarą klausytojus apdovanos galimybe viename koncerte išgirsti trijų XX a. pirmosios pusės muzikos šedevrų interpretacijas.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir Gintaras Rinkevičius - tai viena didelė Lietuvos simfoninės muzikos jėga. Pasak maestro, "dirigento reikia ne tam, kad muzikantai grotų kartu, o tam, kad sukurtų orkestro charakterį".
Dirigentas kolektyvą įkūrė dar 1988 metais ir nuo to laiko yra jo meno vadovas bei vyriausiasis dirigentas. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas yra neabejotinai ryški ir įtakinga Lietuvos muzikos pasaulio asmenybė. Jis pripažintas ir tarptautiniu mastu - yra pelnęs svarbių apdovanojimų Latvijoje, Norvergijoje, Rusijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Portugalijoje.
Penkiais pirštais koncertų salės fortepijoną prakalbins svečias iš Latvijos - pianistas Vestardas Šimkus.
Pianistas teigia, jog svarbi Lietuvos muzikinei kultūrai asmenybė Stasys Šimkus nėra jo giminaitis, o pirmasis muzikas giminėje buvo jo tėvas - profesionalus smuikininkas ir Latvijos roko muzikos atstovas Gunaras Šimkus. Vestardas yra daugelio pianistų konkursų laureatas, gilinęs žinias tiek gimtojoje Latvijoje, tiek JAV, Ispanijoje, Suomijoje, Vokietijoje.
Koncerto pradžioje koncertų salė virs lietuvišku pavasario mišku. Į gamtos oazę publikos mintis nukels XX amžiaus pradžioje gimęs pirmasis M. K. Čiurlionio simfoninis kūrinys - kerinti simfoninė poema "Miške". Pasak žymiausio Čiurlionio kūrybos tyrinėtojo muzikologo Vytauto Landsbergio, "psichologiškai poemoje vyrauja ne veiksmas, o ypatinga emocinė būsena".
Klausydami antrojo kūrinio įsitikinsime, kad kūrybingo žmogaus galimybės yra neribotos. Tai bus Maurice'o Ravelio tarpukariu parašytas Koncertas fortepijonui (kairei rankai) ir orkestrui Nr. 2. Kūrinys buvo kurtas specialiai pianistui Paului Wittgensteinui, netekusiam dešinės rankos per Pirmąjį pasaulinį karą. Nepaisant tokio likimo smūgio, pianistas neatsisakė atlikėjo karjeros ir savo išradingais sprendimais praplėtė vienos rankos technines atlikimo galimybes.
Simboliškai šių metų "Klaipėdos muzikos pavasario" finale bus atlikta Igorio Stravinskio baleto "Šventasis pavasaris" simfoninė siuita. Skandalingas ir novatoriškas šio kompozitoriaus baletas pirmą kartą nuskambėjo prieš daugiau nei 100 metų ir buvo nušvilptas Prancūzijos aukštuomenės. Vėliau pasaulio koncertų salėse kūrinys sulaukė stulbinamo triumfo, kuris tęsiasi iki šių dienų. Baletas turi ryšių ir su lietuvių kultūra - įdomu tai, kad kūrinyje, turinčiame paantraštę "Pagoniškos Rusios vaizdai", kompozitorius panaudojo lietuvių liaudies dainų melodijas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą