Kokią nuotaiką ir dainas atsinešite į keltą? - paklausė atlikėjos "Vakarų ekspresas".
Manau, kad romantišką. Stengsiuosi parodyti, ką turiu geriausio, nors tiems gerbėjams, kurie labai mėgsta romansą, sklidini jam jausmų, gal mieli bus ne tik šviesūs, bet ir nostalgiški, aistringi, šviesaus liūdesio kūriniai, kuriuose apdainuojamas meilės įvykis, pasibaigiantis ne taip, kaip norėtųsi.
Romansai įsigėrė į kraują
Iš ko paveldėjote aksominį balso tembrą?
Gal gimdama jį atsinešiau. Pastebėjau - jeigu oras ūkanotas, dulksna, lietus - iškart balsas darosi sodresnis.
Grojate gitara, violončele, akordeonu, pianinu. O kuo užbūrė dainavimas?
Kiekvienas girdi savo muziką - tą, kurios klauso tėvai, seneliai, aš romansus girdėjau nuo mažens, sukosi vinilinės plokštelės, jie įsigėrė į kraują.
Ar jūsų gyvenime buvo sukrečiančių išgyvenimų, dėl to romansus jaučiate ir perteikiate taip giliai, dramatiškai?
Taip, jeigu ką nors panašaus išgyvenai, gali geriau perteikti jausmus ir turinį. Vaikystė buvo graži, o subrendus taip gyvenimas pakoregavo, kad aš dainuoju tarsi apie save. Kai kada bandau įsivaizduoti tą jausmą, nes vaidinti, meluoti nesinorėtų - apgaulė visada išlenda. Svarbu dainuoti tuos kūrinius, kuriuos supranti, kurie pažadina pajautas. Tokia mano pozicija.
Sakėte, kad romansai - tai sielos virpulys. Kas tą jaudulį sukelia?
Klausiate, ar esu įsimylėjusi? Šiuo metu širdis laisva, bet, aišku, nuolat kas nors sujaudina. Be abejo, esu turėjusi meilės išgyvenimų. Meilė - kartu ir džiaugsmas didžiulis, ir gėla, skausmas, sielvartas, ašaros... Man atrodo, kad joje yra ir abejonių, neapykantos - visas spektras spalvų.
Laukia konkurentų
Pabrėžėte, jog romansas gimė ne Rusijoje, kaip kartais manoma, o Ispanijoje. Ar teko ten pabuvoti, pasiklausyti dainininkų?
Šiais laikais galima įsijungti internetą ir pabuvoti, kur nori, ir pajusti kitų kraštų romansų savitumą. Norėčiau tą žanrą, jo spalvą, charakterį parodyti kuo plačiau. Nelabai seniai sužinojau, kad buvo ir lietuviškas romansas XX amžiaus pradžioje, suklestėjęs tarpukariu. Mane tai labai sudomino ir nudžiugino. Dabar dainuoju rusiškai ir lietuviškai, ką gali žinoti, gal kada uždainuosiu ir ispaniškai.
Kodėl sovietinė valdžia draudė romansus?
Todėl, kad sovietiniam žmogui ideologiškai reikėjo dainuoti apie partiją, apie liaudies pasiekimus, darbą. 1917 metais, revoliucijos Rusijoje metu, romansas iškart nebuvo uždraustas, bet nebuvo ir sveikintinas. Nes buvo laikomas buržuazine atgyvena.
Jus vadina romansų primadona. Tikriausiai konkurentų Lietuvoje neturite?
Aš visą laiką laukiu, su kuo galėčiau konkuruoti. Aš pasiruošusi. Geras konkurentas - labai stiprus stimulas, tik džiaugčiausi. Mane kažkodėl pavadino primadona, dėl to labai pykti negaliu. Gal rytoj kitaip pavadins.
Meilė kaip romansuose
Ar yra romansas, kuris jus lydi kaip likimo žvaigždė?
Gal vienintelio nėra, kai žmonės klausia, sakau, kad visi romansai, kuriuos dainuoju - mano mylimiausi. Bet tas labai gražus lietuviškas romansas "Kadais palei mėlyną jūrą" tai tikrai yra vienas iš perveriančių mano sielą. Manau, kad romansų dainavimas paveikė mano gyvenimą, visada noriu kuo ilgiau išlaikyti gebėjimą suvirpinti sielas, be šito gyvenimo prasmės nematyčiau. Turiu kažko atsisakyti, kas trukdo man tai daryti.
Kas yra jūsų sielos balzamas, gyvybingumo eliksyras?
Tai užburtas ratas. Yra dainų dar nedainuotų, visada trokšti ko nors naujo. Nors labai daug metų dirbu šitą darbą, jaudinuosi, kokia publika susirinks ir kaip man ją reikės užkariauti, paveikti, palenkti.
Kaip žmonės reaguoja, atsako į jūsų sielos virpesius?
Vakar važiavau į koncertą, publika buvo labai kultūringa, drovi, drausminga. Jie nesiryžo kartu paniūniuoti. Mūsų žmonės mandagūs, išauklėti, ypač romansų gerbėjai. Labai sunkiai išjudinau publiką, tvyrojo mirtina tyla. O būna, kad visa salė linguoja, siūbuoja, pritaria - tada man didelis džiaugsmas, aš publiką ne tik girdžiu, bet ir matau.
Ar jaunimas ateina paklausyti romansų?
Nedaugelis supranta rusiškai, o žodžius suprasti labai svarbu. Vyresnio amžiaus žmonėms aiškiau.
Ar gyvenime būna tokia meilė kaip romansuose?
Tikiu, kad būna, norisi tikėti...
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą