Profesoriaus, habilituoto technikos mokslų daktaro Arvydo Palevičiaus parodos ekspozicija sudaryta iš dviejų dalių. Pagrindinis dėmesys skiriamas Kauno technologijos universiteto laboratorijoje sukurtų naujų medžiagų mikrostruktūrų vizualizacijoms, atliktoms elektroniniu skanuojančiu bei atominės jėgos mikroskopais, taip pat skaitmeninės holografijos principu gautiems vaizdams. Greta mokslinių tyrimų lauko vizualizacijų pristatoma ir A. Palevičiaus tapyba.
Parodos „Tarp fizikos ir metafizikos“ koncepcija paremta A. Palevičiaus moksliniu tyrimu „Optinių ženklų ir mikrostruktūrų replikavimas polimeruose ir jų vizualizavimo galimybių teorinė studija”. Tokio tipo tyrimai skirti kurti funkcines medžiagas, naudojamas mikroelektronikos, ekologinės chemijos technologijų, energetikos, aplinkos užterštumo, klimato kaitos tyrimų srityse. Vizualizuoti mikropasaulį mokslininkas sugalvojo neatsitiktinai. Šiais metais Lietuvos kultūros ministerijai suteikus A. Palevičiui meno kūrėjo statusą, autorius nusprendė konceptualizuoti mokslines pasaulio tvermės versijas.
Mokslininkams skverbiantis vis gilyn į materiją, tampa akivaizdu – tai, kas nematoma, dar nereiškia, kad ir neegzistuoja, nereiškia, kad mūsų tai neveikia. Fizinio pasaulio sandara skaidoma į vis mažesnes materialias daleles, kurių „sulipdymas“ ir duoda tą vaizdą, kurį regime. Žmogaus intervencija į šią sritį paremta technologinėmis kompetencijomis. Tuo tarpu kuriamos mikrostruktūros turi mikroskulptūrines dimensijas (3D), kurių semantinė bei geometrinių santykių prasmė galėtų būti savitai interpretuojama, ir mikropaviršius (2D), kuriuose sukurtų spalvų laukas generuoja įvairius kodus. Žinant spalvų teorijos principus, jais remiantis galima įžvelgti filosofijos ir tikrovės konstrukto prasmes, tarsi kalbėtume apie naujai kuriamų medžiagų ritualinę paskirtį.
Parodoje eksponuojami ir du A. Palevičiaus abstrakčios tapybos ciklai „Panteonas“ ir „Dvigubo viskio bliuzas“, kalbantys apie fiziškai apčiuopiamą materialumą bei spalvų (al)chemiją.
Autoriaus mokslinė veikla leidžia jam laisviau eksperimentuoti šiuolaikinės tapybos lauke. A. Palevičiaus tapyba artima tradiciniam modernizmui, kuomet estetinis idealas įkūnijamas kintančioje formos sampratoje, o turinio parametruose visgi orientuojamasi į reliatyvųjį kanoną, struktūrą, kurioje galima atsekti prieš tai buvusią struktūrą, įtakas, motyvus, temos variacijas – t. y. tradiciją. Autorius nemėgsta „nepažįstamo“, to, kas gali sujaukti priežasties ir pasekmės tvarką. Eksperimentas jam neatsiejamas nuo tapybos pagrindo – dažo struktūros įvairiapusio vertinimo. Pati tapybos plastika autoriui reikalinga kaip galimybė greitai, spalvingai ir efektingai išreikšti, prisiminti nueitą kelią, sukurtą pasaulį, turimas tiesas ar meninių asociacijų formas.
Parodoje pristatomi autoriaus kūrinių ciklai „Panteonas“ ir „Dvigubo viskio bliuzas“ skirti bendroms Arvydo Palevičiaus ir poeto Gintaro Patacko knygoms. Abiejų ciklų miniatiūrose tapytojas teigia, kad grožis yra neatsiejamas nuo bjaurasties, blogis – nuo gėrio, šventumas – nuo nuodėmės, nes tai yra niekas kitas, tik bet kokių dviejų priešybių estetikos apraiška, įkūnijanti egzistencinį moto, jame slypinčius kontrastus ir vyksmo vienovę.
Apie autorių
Arvydas Palevičius (g. 1957 m.) – profesorius, habilituotas technikos mokslų daktaras, tapytojas.
1980 m. baigė Kauno politechnikos institutą. Tapybą studijavo San Fransisko meno akademijos universitete, 2006–2008 m. rezidavo Niujorko vaizduojamųjų menų mokykloje. Nuo 2004 m. – Kanados portretistų sąjungos narys. Šiuo metu yra Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto profesorius. 2018 m. Lietuvos mokslo premijos laureatas.
Autorius yra surengęs apie 30 personalinių tapybos parodų Lietuvoje ir užsienyje.
2020 m. Lietuvos kultūros ministro įsakymu suteiktas meno kūrėjo statusas.
Parodoje eksponuojami mokslinių tyrimų rezultatai gauti vykdant LMT remiamą Mokslininkų grupių projektą Nr. S-MIP-19-43.
Paroda veiks iki 2020 m. birželio 14 d.
Karantino metu KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 13–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba).
Lankytojams būtina laikytis karantino laikotarpiu privalomų asmens saugos reikalavimų: į rūmus įleidžiami tik apsaugines kaukes ar kitas apsaugines veido priemones dėvintys parodų lankytojai, atėję ne didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis, išskyrus šeimas. Jie privalo laikytis saugaus fizinio atstumo ir rankų higienos. Karantino metu parodose nerekomenduojama lankytis rizikos grupės asmenims (vyresnio nei 60 m. amžiaus asmenims ir (arba) sergantiesiems lėtinėmis ligomis).
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą