Paroda veiks iki kovo 4 d.
„Zina Vogėlienė – viena savičiausių šiuo metu aktyviai dirbančių Lietuvos dailininkių tekstilininkių. (...) Tapyba aliejumi ir akvarele, gobelenai, mažoji tekstilė, įvairūs objektai byloja veikiau apie siekimą byloti universalia šiuolaikinio meno kalba, nei apie varžymąsi siauruose šakiniuose rėmuose. Anksčiausia dailininkė išgarsėjo savo unikaliais sienų kilimais. Išausti tradicine gobeleno technika, jie alsuoja neįprasta, gyva tapybos laisve. Spalvinė orkestruotė, kolorito masių santykiai ir ritminės slinktys, primenančios teptuko judėjimą, sustingsta tekstiliškose plokštumose savitais individualizuotais vaizdais. Jie neliteratūriški, nors kupini abstrakcijos provokuojamos dvasinės įtampos; jie ir medžiagiški, ir kartu atsiriboję nuo moderniosios tekstilės vaizdinių trafaretų.” Lolita Jablonskienė.
„Zinaidos Vogėlienės kūryba pasižymi plačiu išraiškos diapozonu ir daugiasluoksniškumu. Daugiau nei trijų dešimčių kūrybiniai ieškojimai sutapo su asmenybės dvasiniu brendimu, diktavusiu tolydžio augantį norą taupiomis išraiškos priemonėmis – sąlygiškų spalvų dėmėmis, dinamiškais potėpiais reikšti dvasines būties metaforas, atspindėti nuotaiką – perkelti įtampą, nerimą, sielos lengvumą. Dailininkė suvokė savo tikrąjį pašaukimą siekti minimalistinės elegancijos, daryti poveikį žiūrovams tylia, bet įtaigia asociacijų kalba. Jos išausti gobelenai iliustruoja naujojo kūrybos periodo principus pasikliauti spalvos, linijos, jų iškalbingų derinių, taip pat audinio faktūros teikiama įtaiga. Užuominomis prasiveržia tai, kas rūpi dailininkei - jos jausmai, naujai pamatytos gamtos būsenos, gamtos ir asmeninio gyvenimo atitikmenys“, – taip rašė monografijos apie Zinaidą Vogėlienę autorė Lijana Šatavičiūtė (artsseria, 2002 m.).
Verta prisiminti Zinos Vogėlienės gyvenimo ir kūrybos ištakas. Gimusi beveik prieš septyniasdešimt metų vaizdingame Kaniūkų kaime netoli Aluntos (Utenos rajonas), jau aštuonerių metų Zina tapo našlaite. Ją augino ir globojo teta, gyvenanti Vilniuje, tad Zina pakliuvo į anuomet prestižinę Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą, kur buvo pastebėti jos gabumai dailei. 1960 metais įstojo į Vilniaus dailės institutą studijuoti tekstilės. Penktame kurse jau pradėjo dirbti Vilniaus modelių namuose, tad ir jos diplominis darbas buvo rūbų modeliavimas. Institute visus stebino jos neregėtas darbštumas, o tapybą dėsčiusi Sofija Veiverytė įvertino jos tapybinį talentą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą