Šiandien oficialiai startuojantis pagaliau pilnametystės sulaukęs tarptautinis Klaipėdos džiazo festivalis galėtų tapti ir dar įspūdingesniu renginiu. Nors pasaulinio garso žvaigždžių, gausybės klausytojų ir miesto svečių festivalyje netrūksta, Klaipėdos pilies džiazo festivalio asociacijos prezidentė Inga Grubliauskienė ir uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas, neseniai apsilankę Naujajame Orleane (JAV), tituluojamame kultūrų ir muzikos miestu, tikina, jog pasimokyti iš šio miesto yra ko. Nors miestui teko patirti daug negandų ir sunkiai stotis ant kojų, jo gyventojai yra visiški Naujojo Orleano patriotai, o kultūra čia labiausiai aukštinama sritis, prie kurios puoselėjimo prisideda ne tik miesto valdžia, bet ir patys miestelėnai bei miesto verslininkai. I. ir V. Grubliauskai viliasi, jog Klaipėda paseks geru pavyzdžiu.
Įspūdžiais, sukauptais Naujajame Orleane, su "Vakarų ekspreso" skaitytojais sutiko pasidalinti I. Grubliauskienė.
Kokią patirtį parsivežėte iš kelionės į Naująjį Orleaną?
Lietuvos ambasados Vašingtone įgaliotojo ministro Rolando Kačinsko buvau pakviesta dalyvauti Pasaulio kultūros ekonomikos forume Naujajame Orleane. Forumo rengėjai datas specialiai priderino prie tuo metu vykusio "New Orleans jazz &heritage" festivalio. Šį forumą organizavo Naujojo Orleano meras Mitch Landrieu, jame dalyvavo merai iš viso pasaulio, kultūros ministrai, renginių organizatoriai. Vyko labai įdomios diskusijos apie tai, kaip kultūra gali padėti kelti ekonomiką.
Forumo rengėjai suorganizavo apžvalginį turą po beveik atstatytą miestą. Labai stengiamasi išlaikyti turistus, todėl yra daug investuojama į kultūrą. Po uragano "Katrina" miesto lėšomis buvo pastatytas 70 namų kvartalas muzikantams. Tam, kad jie neišvažiuotų, kad kurtų miesto aurą. Aplankėm puikią valstybinę menų mokyklą. Nustebino šokių salės, įrašų studijos, montažinės. Viskas aukščiausio lygio. Mokyklos vadovo pavaduotojas pasakojo, jog mainų programos vyksta tik tarp valstijų moksleivių, tačiau paklausiau apie tokią galimybę europiečių vaikams. Pagalvojau, jog jei pavyktų keletą vyresnių klasių menų mokyklos moksleivių išvežti į šią mokyklą nors keletui savaičių, būtų nuostabu.
AMBASADORIUS. Inga ir Vytautas Grubliauskai su Lietuvos ambasadoriumi Žygimantu Pavilioniu (kairėje) Vašingtono žuvies turguje.
Vakare Naujojo Orleano gyvenimas verda ypač Bourbon gatvėje ir prancūzų kvartale. Kiekviename bare groja muzikantai, gatvės pilnos mimų, šokėjų, perkusininkų. Labai įdomi tradicija: beveik visi barai dviejų aukštų su balkonėliais, iš kurių vaikinai meto ant merginų spalvotus plastikinius karolius. Garsas didelis, daugybė turistų ir niekas net negalvoja apie triukšmo apribojimą, nes gatvės yra skirtos šėlsmui ir pramogoms. Gyventojai supranta, kad tai jų duona, taip jie privilioja turistus.
Ar pasisėmėte patirties kaip džiazo festivalio organizatoriai? Gal išmokote naujų atlikėjų viliojimo triukų, rėmėjų ieškojimo subtilybių ar kitokių niuansų?
Mūsų festivaliai iš esmės labai panašūs, tik mūsų mažesnis ir nemokamas. Patiko reklamos sklaidos būdai. Kitiems metams turiu planų juos pritaikyti.
Viliojimo triukai yra paprasti - sukvieti aukšto meninio lygio žvaigždes ir reprezentuoji miestą. Tada daugeliui norisi prisidėti prie miesto kultūrinio garsinimo. Naujojo Orleano džiazo festivalyje klausiausi Ziggy Marley (Bob Marley sūnus), Herbie Hanckok, Ellis Marsalis. Festivalyje įrengtos 7 scenos - gospelo, bliuzo, kantri ir kt. Visi džiaugiasi švente ir niekas rūškanais susirūpinusiais veidais nesvarsto, tikras čia džiazo festivalis ar ne.
Naujajame Orleane susipažinome su lietuvių kilmės miesto tarybos pirmininke Jacquelyn Brechtel Clarcson. Sužinojusi, kad esu Klaipėdos džiazo festivalio organizatorė, apsupo dėmesiu ir šiluma. Kas vakarą susitikimuose pristatinėdavo mane, visiems sakydama, kad ir jos močiutės žemėje yra mylimas džiazas. Su ja aptarėme planus į Naujojo Orleano festivalį atvežti muzikantus iš Klaipėdos, o pas mus pasikviesti Naujojo Orleano džiazmenus. Aptarėme galimybę ieškoti finansavimo tarp lietuviškų šaknų turinčių amerikiečių. Savo ruožtu kalbėjau, kad jų muzikantų atvykimui finansavimo ieskočiau JAV ambasadoje Lietuvoje ar kituose fonduose.
Ką iš to, ką pamatėte, galėtumėte pritaikyti Klaipėdos džiazo festivalyje ar kituose renginiuose?
Su Lietuvos ambasadoriumi Vašingtone Žygimantu Pavilioniu išsikalbėjome, kad Amerikos piliečiai Lietuvoje yra antrieji pagal paliekamų pinigų kiekį. O tam, kad juos pritrauktume į Lietuvą, nėra skiriamas tinkamas dėmesys. Pagalvojom, kad vien senuosius emigrantus pakvietus ar informavus apie vykstančius renginius, atsirastų daugiau norinčių aplankyti Klaipėdą, Lietuvą. Juolab kad dabar elektroninėje erdvėje tai galima greitai ir lengvai padaryti. Svarbu sujungti, susisteminti informaciją, dirbti visiems bendrai. Aš manau, kad pirmiausia turėtume pakeisti mąstymą. Turime ieškoti partnerių užsienyje, užmegzti ryšius su artimiausiais kaimynais, kreiptis į įvairius fondus, rašyti projektus ES finansavimui gauti. Na, ir labai mylėti tai, ką darai. Ir visai nesvarbu, kokia tavo profesija - muzikantas, batsiuvys ar buhalteris. Kai suprasime, kad Klaipėda - mūsų visų reikalas, tada taps lengviau išgyventi.
DUETAS. Naujojo Orleano meras ir Klaipėdos meras per vakarinį koncertą kartu uždainavo "What a wonderful world".
Kaip manote, ko Klaipėdos džiazo festivaliui, o ir pačiam miestui dar trūksta? Kokiose srityse galėtumėm keistis? Ar reikia ne tik organizatorių, bet ir pačių žiūrovų ar miesto verslininkų susitelkimo?
Mane tiesiog apstulbino, kaip visi miestiečiai vertina savo džiazo festivalį. Parduotuvėlėse patys verslininkai gaminasi marškinėlius su kvietimu atvykti į džiazo festivalį. Kavinių languose kabo plakatai su festivalio programa, kas jų neturi, patys atsispausdina užrašą "Esame džiazo festivalio draugai". Įsijungus pristatomąjį viešbučio filmuką pamačiau, kad visų viešbučių generaliniai direktoriai visus metus anonsuoja šį renginį. Jie puikiai žino, kad visi kartu gali prikviesti daugiau žmonių į savo miestą. Ir jie užpildys viešbučius, kavines, parduotuves, paliks čia savo pinigus. Galbūt tai draugystė iš išskaičiavimo, bet laimi visi. Aš jau nekalbu apie tai, kad bilietai į džiazo festivalį yra iššluojami. Žmonių srautai iš visos Amerikos - didžiuliai. Kaip ir paliekami pinigai.
Gal Naujajame Orleane patyrėte kokių nors netikėtų nuotykių?
Pasirašant ketinimų protokolą draugystei tarp Klaipėdos ir Naujojo Orleano užmegzti, salėje prasidėjo jam session. Hole grojo juodaodis pianistas, Naujojo Orleano meras pradėjo kažką niūniuoti, o Vytas jam pritarti. Vėliau išprašė, kad Vytautas padainuotų, šis ėmė improvizuoti, rinkosi žmonės, plojo, fotografavo, filmavo. Greitai pasklido žinia, kad iš kažkokios Lietuvos, iš Klaipėdos, atvažiavo talentingas meras. Vakare mero priėmime koncerto metu Vytautas Naujojo Orleano mero vėl buvo išprašytas kartu padainuoti. Po šio pasirodymo tapo trijų dienų žvaigžde. Gavo nauja pravardę - "White Satchmo" (Louiso Armstrongo pravardė "plačiaburnis"). Džiazas didelė jėga. Absoliučiai tarptautinė valiuta.
Kaip einasi paskutiniai paruošiamieji darbai prieš festivalio startą?
Jau atvyko Niki Haris. Kaip visada tradiciškai pasimetė bagažas. Ir mūsų planuota rytinė tiesioginė laida nuplaukė šuniui ant uodegos, nes ji neturi nei tinkamų rūbų, nei tinkamų makiažo reikmenų. Pasiūlius jai nupirkti, ji nusijuokė, kad jos oda gana tamsi, ir ji abejoja, kad ras čia nusipirkti tamsiaodėms pritaikytų makiažo priemonių.
Kiekvienas turi pasijusti savo miesto šeimininku
Vytautas GRUBLIAUSKAS, Klaipėdos miesto meras
Patirtis Naujajame Orleane - įvairialypė. Tie dalykai, kurie ten visiems suprantami, pas mus vis dar atrodo keistokai. Visi dirbantys ir gyvenantys ten visų pirma yra tikri to miesto patriotai. Be to, jie tai derina su savo verslo interesais. Puikiai tinkamas pavyzdys - bendras visų viešbučių reklaminis filmukas. Visi puikiai supranta, kad tikslas yra vienas ir bendras. Visus resursus skirti tam, kad į miestą būtų prikviesta žmonių. Naujasis Orleanas organizavo Pasaulio kultūros ekonomikos forumą, nes jie vienas iš pavyzdžių pasaulyje, kur kultūra yra subsidijuojama drąsiai ir tai yra biudžetą papildanti sfera. Pajamos iš kultūros miesto biudžete sudaro net 12 proc., tai sunkiai įsivaizduojamas pasiekimas bet kurioje šalyje. Tai yra ilgo, nuoseklaus ir nuoširdaus darbo rezultatas. Po uragano "Katrina" buvo diskutuojama, ką pirmiausia atgaivinti, į ką investuoti - buvo pasirinkta kultūra. Tai ta sritis, kuri gali kurti darbo vietas, pritraukti turistus. Pavyzdžiui, buvo įkurtas menininkų kaimelis, kur dirbdami menininkai ėmė traukti kitas struktūras. Netradiciniu požiūriu į tradicinius dalykus galima pasiekti nuostabių rezultatų. Tai tos pamokos, kurias mums reikia išmokti. Turime suprasti, kad visi turime būti savo miesto patriotai. Pavyzdys - Klaipėdoje atnešus vieno ar kito nemokamo renginio plakatus ar bukletus į vieną ar kitą restoraną, priimti juos sutinkama labai nenoriai. Trūksta suvokimo, jog tikslas yra visų bendras - padaryti miestą patrauklų. Yra sričių, kuriose galima ir reikia konkuruoti, bet yra ir tokių, kuriose reikia vienytis. Galbūt ir mūsų miestas galėtų organizuoti kažką panašaus į Pasaulinį kultūros ekonomikos forumą. Negalime neišnaudoti savo turimo potencialo. Labai norėčiau, kad Naujojo Orleano patirtis kultūrą pakeliant kaip tam tikrą prioritetą ir suprantant, kad kultūra ne išmaldos ar paramos prašytoja, o svarbi miesto ekonominio gyvenimo dalis, taptų ir mūsų miesto moto. Nebūtina akcentuoti vien džiazo festivalio. Bet tai vienas iš pavyzdžių. Reikėtų pradėti nuo paprasto dalyko - tapti savo miesto patriotu ne šūkiais, bet konkrečiais darbais. Kiekvienas miestietis turi pasijausti meru, šeimininku savo laiptinėje, gatvėje ar bendrijoje. Naujajame Orleane žmonės myli, puoselėja ir brangina savo miesto vardą, norisi, kad taip būtų ir pas mus.
LEGENDA. Naujojo Orleano džiazo festivalyje pasirodė legendinis Ziggy Marley (Bob Marley sūnus).
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą