Kai Benas į Nidą atplukdo pusšimtį dainininkų...

Kai Benas į Nidą atplukdo pusšimtį dainininkų...

Šį savaitgalį į Kuršių neriją jau 15 kartą visus kvies tradiciniu tapęs Nidos muzikos festivalis. Prieš kelerius metus renginio vairą perėmęs dainininkas Žilvinas Žvagulis pasakoja, kad vyresnės kartos atlikėjams jis reiškia daugiau negu tik festivalį. Seniau muzikantai net atšaukdavo visus tądien turimus koncertus, o organizatoriams tekdavo sukti galvą, kaip iš visų norinčiųjų dalyvauti atrinkti tik pusę šimto dainininkų.

- Ar prisimenate savo pirmąjį pasirodymą Nidos festivalyje?

Jis prasidėjo 1994 metais, kai dar gyvenau užsienyje. Todėl pirmąkart jame pasirodžiau tik po dvejų metų. Seniau muzikantai tik kartą per metus susirinkdavo į vieną vietą. Ir tai būdavo Nidoje per festivalį. Visus metus važinėję po Lietuvą, jie galėdavo susėsti prie bendro stalo ir pasikalbėti, kaip jiems visą tą laiką sekėsi. Pastaruosius penkerius metus atlikėjų kolektyvas jaunėjo, nes į muzikos padangę ateina naujų žmonių. Bet festivalio dalyvių branduolys vis tiek yra nepakitęs - bent pusė muzikantų išlaikė tradiciją susitikti Nidos festivalyje. Ir taip jau 15 metų. Tačiau matau, kad kai prasiskleidžia pirmieji festivalio pumpurėliai, pasigirsta pirmieji akordai, visiems atlikėjams, nepriklausomai nuo jų metų, vienodai širdelė spurda.

- Turbūt šis renginys muzikantams turi ypatingą reikšmę?

Seniau visi muzikantai sutikdavo važiuoti į festivalį be jokių klausimų - mesdavo visus koncertus ir plaukdavo į Nidą. Tekdavo vargti renkantis, ką iš gausybės norinčiųjų paimti, o ko ne. Šiais sunkmečio laikais, ne paslaptis, atlikėjai elgiasi kitaip. Jei tądien turi gerą koncertą, niekas neįsižeidžia, kad kas nors negali atvažiuoti.

- 2000-2003 metais Nidos festivalis darė tylią pertrauką. Ar pastarųjų metų krizė taip pat negrasino renginiui?

Manau, kad Nidos festivalio krizė nepaveikė. Tai buvo ir vis dar yra didžiausias bei vienintelis populiariosios muzikos festivalis, kurio scenoje pasirodo pusšimtis atlikėjų. Kitų tokių mūsų šalyje nėra. Kai festivalio vairas buvo perduotas man, galiu tiksliai pasakyti renginio lankomumą. Tomis dienomis į Neringą persikelia 7-8 tūkst. automobilių. Padauginę šį skaičių bent iš dviejų (nes mašinoje dažniausiai sėdi ne vienas žmogus) gauname išties įspūdingą skaičių.

- Šio festivalio dvasiniu simboliu buvo ir, ko gero, visam laikui liks V.Kernagis. Ar šiais metais renginyje atkreipsite dėmesį į maestro 60-ųjų gimimo metinių minėjimą?

Nebuvo tokių metų, kad nebūtų atliekama V.Kernagio daina ar minimas jo vardas. Šiais metais antrą festivalio dieną atidarys kūrinys „Šaukiu aš tautą“, jį atliks operos solistas Vytautas Juozapaitis. V.Kernagis buvo ne tik simbolis, bet ir šventės šeimininkas, vedėjas, idėjinis vadas. Jis Nidos festivalyje visada buvo ir visada liks.

- Seniau atlikėjams buvo teikiamas „Gintarinis ungurys“. Ar ši tradicija dar bus tęsiama?

Pastaraisiais metais ši tradicija buvo nutraukta, bet po tokį suvenyrą gaudavo kiekvienas atlikėjas. Tačiau prieš tai „Gintarinis ungurys“ buvo teikiamas dešimt metų, tad manau, kad tokią gražią tradiciją reikėtų atgaivinti. Atlikėjai patys užkulisiuose balsuodavo už savo kolegas, - kuris iš jų verčiausias bei labiausiai nusipelnęs tokio apdovanojimo. Unikalus reiškinys, kai užkulisiuose šurmuliuoja ir diskutuoja pusšimtis atlikėjų, kuris iš jų šiais metais buvo geriausias.

- Į festivalio užkulisius, tikiu, ne vienas žiūrovas norėtų bent akimirką dirstelėti...

Dabar apie gyvenimą užkulisiuose nelabai daug ką galiu papasakoti, nes kaip organizatorius darbą pradedu 8 val. ryto ir baigiu po vidurnakčio, o tada jau krintu miegoti. Tačiau paprastai muzikantai tiesiog sėdi ir kalbasi. Pastaraisiais metais grąžinome tokią tradiciją išleisti festivalio atlikėjams skirtą piniginį vienetą - „benukus“. Užkulisiuose, prie drabužinės būna įrengtas didžiulis baras, kur atlikėjai gali nusipirkti pavalgyti, atsigerti atsiskaitydami būtent tais „benukais“. Pavyzdžiui, 1999 metais ant vieno „beno“ banknoto pavaizduotas Ž.Žvagulis, ant dviejų - Rosita Čivilytė. Per tiek metų ant „benukų“ buvo pavaizduoti ir Andrius Mamontovas, ir Janina Miščiukaitė, ir Džordana Butkutė, ir pats Rytis Cicinas. Šiemet muzikantų piniguose bus pavaizduota daug klasikos atlikėjų.

- Šiais metais Nidos festivalis mini 15 metų sukaktį. Kuo jis skirsis nuo ankstesnių?

Festivaliai niekada nebuvo vienodi. Tačiau šiais metais įtraukėme klasikinės muzikos pasirodymus. Pirmą festivalio dieną keturių valandų koncerte bus klasikinės muzikos ir populiariosios klasikos numeriai.

- Pagrindinę festivalio dainą Nidai (ją parašė Ovidijus Vyšniauskas ir Gintaras Zdebskis) taip pat užtrauks operos solistai?

Taip. Pirmąją festivalio dieną pasirodys klasikinės muzikos atlikėjai: Edmundas Seilius, Kristina Zmailaitė, Merūnas Vitulskis, Eglė Juozapaitienė, Deivis Norvilas ir Renata Voitechovskaja. Jie atliks bendrus kūrinius su populiariosios muzikos meistrais, tokiais kaip Stasys Povilaitis, Egidijus Sipavičius, Irena Starošaitė, Birutė Petrikytė. Festivalyje taip pat bus rengiamas specialus koncertas, kuriame su estrados žvaigždėmis pasirodys mažieji atlikėjai. Bardų skverelyje prie V.Kernagio paminklo vyks bardų pasirodymai.

Faktai

*  Nidos festivalis pirmą kartą surengtas 1994 m.

* „Gintarinius ungurius“ yra laimėję Gytis Paškevičius, grupė „Vairas“, Veronika Povilionienė, Ovidijus Vyšniauskas, Steponas Januška ir grupė „Studija“, Irena Starošaitė, Arina, Aistė Pilvelytė, Kęstutis Jablonskis.

* Iš filmo pasiskolinta frazė „Benai, plaukiam į Nidą“ tapo festivalio šūkiu.

* Renginio simbolis buvo ir visada liks maestro Vytautas Kernagis.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder