KKKC Parodų rūmuose – Muziejų nakties programa

KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) ta proga nuo 16 iki 23 val. be pertraukos vyks daugybė renginių: edukacijos, ekspozicijos pristatymas, performansai, ekskursijos po naujausias parodas ir daug kitų kūrybingų veiklų. Vakarą užbaigs ambient muzikos koncertas.

Parodų rūmuose laukiami visų amžiaus grupių lankytojai – nuo pačių mažiausių, dar tik pradedančių patirti meno galią, iki šiuolaikinio meno žinovų, – kiekvienas galės sau atrasti, pamatyti, išgyventi ką nors naujo, dar nematyto ar nejausto.

KKKC Muziejų nakties programa

16 ir 16.30 val. spalvų maišymas ant lubų.

Edukacija vaikams, pasitelkiant  architekto Mariaus Ščerbinsko sukurtą šviesos instaliaciją, įrengtą KKKC Parodų rūmų I aukšto fojė lubose. Užsiėmimuose dalyvaus ir mažiesiems lankytojams žaisti spalvomis padės keturkojis pagalbininkas – erdelio terjeras Kuršis. Būtina išankstinė registracija: [email protected].

17 ir 20.15 val. ekskursijos su kuratoriais ir menininkais po parodą „3FREE“.

KKKC Parodų rūmuose Muziejų nakties išvakarėse, gegužės 18 d., penktadienį, 18 val. pristatomas Lietuvos, Latvijos ir Estijos šiuolaikinio meno projektas „3FREE“, skirtas trijų Baltijos šalių Nepriklausomybės 100-mečiui. Projektas sujungs tris personalines parodas – lietuvių grafikės Jūratės Rekevičiūtės, latvių menininkės Vikos Ekstos ir esto Al Paldrok, žinomo meniniu pseudonimu Anonymous Boh. Bus atidaryta ir viena bendra paroda, kurioje savo kūrinius eksponuos dar po tris kiekvienos Baltijos šalies autorius. Pagrindinėje Baltijos šalių menininkų parodoje dalyvauja Severija Inčirauskaitė, Kristina Inčiūraitė, Žygimantas Augustinas (Lietuva), Kristaps Epners, Ivars Drulle, Vilnis Putrāms & Vladimir Jakushonok (Latvija), Taje Tross, Leonhard Lapin ir Peeter Allik (Estija).

Tarptautinę muziejų naktį ekskursijų po parodas gidais taps projekto „3FREE“ kuratoriai Ignas Kazakevičius (Lietuva), Liena Bondare (Latvija) ir Al Paldrok (Estija) bei parodų autoriai.

18 val. komandinis žaidimas „Neringos miesto detektyvai“.

Atraktyvų stalo žaidimą „Neringos miesto detektyvai“ sukūrė KKKC Meno kiemo kūrybinė komanda, pasikvietusi į pagalbą įvairių sričių specialistus bei vietos gyventojus. Itin aukštos poligrafinės kokybės žaidimo dėžutėje – kortelės su užkoduotais 6 jūrinio paveldo objektais ir juos padėsiantys rasti seno žemėlapio fragmentai, faktai, frazės, užuominos, dėlionės. Klaipėdiečiai ir miesto svečiai Muziejaus nakties proga kviečiami burtis į komandas ir tapti Neringos miesto detektyvais. Kiekviena komanda gaus užduotį: remdamasi stalo žaidimo įkalčių kortelėmis, surasti ir duotame Nidos žemėlapyje pažymėti 6 objektus, su kuriais siejamos 6 žymios Neringos miesto asmenybės, bei teisingai sudėti dėlionę su tų objektų fragmentais. Detektyvo vardą laimės komanda, greičiausiai atlikusi užduotis. Komandoje gali būti ne daugiau kaip 6 nariai. Būtina registracija el. paštu: [email protected], tel. 8 618 14506.

19.15 val. Mariaus Ščerbinsko parodos-instaliacijos „Sistemos šviesa“ atidarymo seansas.

Architektas, šviesos instaliacijų kūrėjas Marius Ščerbinskas savo darbus skirsto į dvi grupes – konstrukcinius ir destrukcinius. Pagrindinis menininko idėjų šaltinis yra aplinkos stebėjimas, asmeninė patirtis ir visuomenėje esančios įtampos. Dažniausia jo darbų kūrybinė medžiaga yra radiniai – elementai, rasti aplinkoje. „Sistemos šviesa“ yra destrukcinės krypties darbas, jį autorius prilygina visuomenės santvarkos modeliui: sudedamosios dalys ir veikimas simbolizuoja santykį tarp mažumos ir daugumos. Parodai pateikiamos keturios kompozicijos: „Natūraliai“, „Industrija“, „Galėtų būti stalas“, „Oras ir žemė“. Jos atsirado iš supančios aplinkos –trijose kompozicijose sumontuota po 3–4 utilizavimui skirtas natrio lempas, įsijungiančias tam tikrais intervalais, priklausomai nuo įkaitimo temperatūros. Kompozicija „Oras ir žemė“ sudaryta iš dvylikos naudotų dienos šviesos lempų. Bent vienos iš šių lempų gedimas (mirksėjimas ar neveikimas) parodos metu būtų laikomas pranašumu.

21 val. Tarptautinės meno grupės NON GRATA performansai.

Iš įvairiose pasaulio šalyse performansus rodančios tarptautinės meno grupės „Non Grata“ galima tikėtis visko, tik ne likti nuošalyje. Jų meniniai ritualai įtraukia, užburia, atveria kitokį matymą arba supykdo, atstumia ir sukelia pasibjaurėjimą. Pasak grupės nario Alo Paldroko, „absoliuti dauguma „Non Grata“ pasirodymų yra interaktyvūs ir atviri intervencijai. Įvairiose situacijose iš publikos galima laukti daug ko: nuo trikdančių komentarų iki tiesioginės fizinės jėgos, taip pat nenuspėsi aplinkos ir kada veiksmą pertrauks policija, gaisrininkai ar greitoji pagalba. Tokiame chaose sunku atskirti atlikėją nuo žiūrovo – kiekvienas fiziškai ar bent energetiškai tampa renginio dalyviu. Vienas svarbiausių performanso meno iššūkių – gebėti kontroliuoti atlikimo procesą, būti pasiruošusiam improvizuoti ir valdyti vyksmą nenuspėjamose situacijose“.

22 val. Dvasingos muzikos koncertas „GARSAS art`i KRAŠTO“.

Koncerte dalyvaus du projektai: klaipėdiečio Kristijono Lučinsko „Driezhas“ bei jungtinis atlikėjų  Gedimino Dapkevičiaus (sintezatoriai), Kęsto Didvalio (mušamieji) ir Astos Kriščiūnaitės (fleita) projektas. Vakaro metu skambės elektroninės ambient muzikos improvizacijos.

Kristijono Lučinsko muzikos projektas „Driezhas“, šiemet švenčiantis 20 metų veiklos jubiliejų, koncerto metu pristatys savo solinę programą. Lengva atmosfera sujungs Klaipėdos miesto garsus, birbynės solo bei vietomis kontrastuojančius aštrius elektroakustinius sąskambius. K. Lučinskas yra garso dizaineris, muzikos kūrėjas, atlikėjas. Jo darbai skamba Lietuvos bei užsienio eteryje, teatruose, festivalių scenose, miestų šventėse. Kompozitoriaus kūryba įvertinta daugybe apdovanojimų bei nominacijų (Boriso Dauguviečio auskaru, Auksiniu scenos kryžiumi, „Padėkos kauke“ ir kt.).

Kompozitoriaus ir muzikanto, įvairių muzikos projektų dalyvio Gedimino Dapkevičiaus (Šiauliai) ezoterinė elektroakustinė muzika yra persmelkta new age etninio dvasingumo, šiek tiek primenančio tokius muzikinius projektus kaip „Enigma“ ar Vangelis. Meditacinės Rytų giesmės sąveikauja su baltiškąja mitologija ir džiazo harmonijų nuotrupomis, o viską į viena susieja minimalistinės neoklasikinės struktūros. G. Dapkevičius išsiskiria neapsimestiniu domėjimusi ne tik tyrinėjamų muzikinių tradicijų forma, bet ir turiniu. Jo kūrybinė filosofija – kad muzika atveria kelią į mitologijoje ir universaliuose kosmoso dėsniuose paslėptą išmintį.