Vakaro metu S. Januška, paklaustas, kaip išlikti tikrai kuriančiu, kaip įtikti auditorijai - susimąstė.
"Kuriu save kaskart iš naujo labai retai, dažniausiai save atkartoju. Rodos, kurti taip pat lengva kaip gyventi, juk kiek gyveni tiek ir kuri. Visi esame kūrėjai, tik ne visi pastebi, pripažįsta sau, kad tokie yra. Tačiau didelė prabanga yra užsiimti kūryba, realus gyvenimas neretai "nuleidžia" ant žemės", - atviravo dainininkas.
"Kūryba - sudėtingas dalykas. Būna, jog įkvėpimas ateina tik mėnesiui per trejus metus, tuomet gimsta knyga, o buitis išeina atostogų. Aišku būna ir taip, jog kartais būna ne mėnesis, o trys mėnesiai kūrybos įkvėpimo ir truputis buities", - patirtimi dalinosi poetas D. Sobeckis.
V. Kochanskytei jo paklausus, ką jam reiškia muzika, poetas atsakė: "Man - tai ramybės, dvasios atsigavimas, tačiau kūrybai tiesioginės įtakos neturi. Mane labiau įkvepia kitų poetų tekstai. Pasiimu iš ten, tarkim, du žodžius ir žinau, kad netrukus bus dar vienas eilėraštis."
"Ritmas ir rimas svarbu visur", - poetų ir dainininkų panašumus kūryboje savo ruožtu įžvelgė Daiva.
"Pirmiausiai mano galvoje gimsta muzika, tada prie muzikos kuriu tekstus. Derinu juos ritmika, charakterio prasme bei fonetika. Tiesa, dažniausiai tekstus rašau tik sau", - pasakojo S. Januška.
"Aš savęs kompozitoriumi nelaikau. Tačiau man yra priešingai nei Steponui: gaunu tekstą, o tada kuriu muziką. Būna kartais, kad susapnuoji kokią frazę ir galvoji, ryte bus puiki daina. Ryte pabudęs pradedi grot ir supranti, jog gavosi visiška nesąmonė. Tada geriau meti visus darbus, ateini į Gerlacho palėpę ir improvizuoji", - juokavo S. Šiaučiulis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą