Populiariausi pastarojo dešimtmečio Lietuvos keliautojai Martynas Starkus ir Vytaras Radzevičius po anšlaginių pasirodymų Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose, atvyksta į Klaipėdą. Gegužės 19-tąją, 19 valandą renginių salėje "Vakaris" įvyks vakaras „Pavasariniai atviravimai: Martynas Starkus kalbina Vytarą Radzevičių“. Dešimtis tūkstančių kilometrų įveikę pačiais įvairiausiais žemynų keliais, vairuodami toli gražu ne pirmos jaunystės automobilius, vyrai turi sukaupę daugybę nuostabių istorijų, kuriomis dega pasidalinti. Ir net po didžiulės sėkmės susilaukusių jų televizijos serijų, parašytų knygų ar net vaidmenų kino filme, jie turi ką papasakoti ir kuo nustebinti. Dar ir dar. Pačios netikėčiausios situacijos, komiški nutikimai ir stebuklingos istorijos - pajusite pašėlusių nuotykių dvasią. Todėl šis šventinis, jaukus, nuotaikingas ir nepakartojamas vakaras taps tikra dovana visiems šio dueto gerbėjams.
Marčius ir Vytaras į susitikimus visuomet atvyksta ne tuščiomis, tad … dovanų bus.
Specialiai „Klaipėdos“ skaitytojams paprašyti prisiminti tris niekur nepasakotas ir nerodytas istorijas Martynas ir Vytaras tarsi susitarę juokiasi: „Gerai, bet ne spaudai“.
„Titikakos ežere nuplaukėme laivu į Tekilos salą. Buvo karšta, bet ežero vanduo – ledinis. Vytaras vis dėl to nutarė išsimaudyti. Kai Vytaras pūkštelėjo prieplaukoje į ežerą, iš visos salos subėgo japonų turistai ir aikčiojo iš nuostabos. Tada ir Martynas nutarė pasirodyti. Paklausė draugo, ar vanduo ne šaltas? Kolega, kartais pravardžiuojamas Ruoniu ir pasižymintis tam tikrais kūno subtilumais, atsakė, kad „vanduo pats tas, kaip arbata“. Lieknasis Martynas oriai nušoko nuo liepto, bet vandenyje suprato, kad vyresnis draugas jį apgavo. Taip krykštaujant japonams, Tekilos salos gyventojams ir Vytarui Martynas pademonstravo žaibiško išlipimo iš vandens telkinio techniką. „Atrodė kaip pingvinas Klaipėdos jūrų muziejuje“, - juokiasi Vytaras
„Kita istorija – iš Irano. Šioje šalyje – sausas įstatymas. Bet mūsų palydovas persas Huseinas nutarė pažvelgti į jį pro pirštus. Savo gimtajame kaime ilgai mus vedžiojęs slėpiningais takeliais atvedė į namą, kuriame laukė jo draugai. Ant stalo atsirado kažkoks vietinis namų gamybos vynuogių alkoholinis gėrimas. Pagal stiprumą – kokių 12 laipsnių. Persai pagarbiai siuntė miniatiūrinę taurelę ratu ir vis šnibždėjosi, kad, gink Dieve, elgiamės tyliai – nes jei pagaus policija su tokiu reikalu, tai net pakarti aikštėje ant krano gali. Nebuvo tai pats jaukiausias vakarėlis užstalėje. Bet po kokių 60 gramų prasidėjo keisti dalykai. Mes buvome pavargę ir norėjome eiti miegoti, tuo tarpu persai pradėjo dainas dainuoti. Ir kuo toliau, tuo garsiau. Sėdėjome kaip ant adatų – nesinorėjo pakliūti į belangę ir turėti nereikalingų problemų. Mandagiai atsiprašę palikome stalą, tačiau ir kitame kaimo gale dar ilgai girdėjome girtas dainas. Laimei, ryte Huseinas mus pasitiko neareštuotas. Tik su skaudančia galva.“
„Filmuojant „Šventą karvę“ Indijoje apsigyvenome naujame viešbutyje. Ką tik pastatytas. Buvome pirmieji jo klientai. Viskas blizga, tviska. Tik vandens nei vonioje, nei tualete nėra. Personalo atstovai, kraipydami galvas į šonus, pasakė, kad viskas tuoj bus sutvarkyta. Atėjo didžiai gerbiamas vietinis santechnikas. Stebimas nedidelio 300 vietinių žmonių būrelio, jis mikliai veržliarakčiais operavo santechniniame mazge tarsi aukščiausios klasės inžinierius Hjūstono skrydžių valdymo centre. Po dvidešimties minučių oriai susirinko įrankius ir pareiškė: „Very good now“. Dabar viskas gerai. Mes išsiskirstėme po kambarius, tačiau koks buvo nustebimas, kai iš unitazo bakelio pliūptelėjo verdantis vanduo, o visas vonia netrukus priminė garinę pirtį. Ekspertas supainiojo karštą ir šaltą vandenį. Netrukus vanduo vėl dingo“.
Martynas Starkus kalbina Vytarą Radzevičių. "Pavasariniai atviravimai Klaipėdoje” , „Vakaris“, gegužės 19 diena, 19 valanda.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą