Nidoje – kinas ir susitikimas su skulptore

Nidoje – kinas ir susitikimas su skulptore

XVI tarptautinio Thomo Manno festivalio Nidoje metu, liepos 19-ąją, ketvirtadienį, 18 val. V. ir K. Mizgirių menininkų namuose (Pamario g. 20) vyks režisieriaus Algirdo Tarvydo šiemet sukurto dokumentinio filmo „Kūrybos mįslė“ peržiūra ir susitikimas su pagrindine filmo heroje – viena iš produktyviausiai kuriančių lietuvių skulptorių profesore Dalia Matulaite, šiemet švenčiančia profesinį ir asmeninį jubiliejų.

Kuo specifinė monumentalioji skulptūra ir jos plastinė kalba? Filmo kūrėjai kviečia žiūrovus ieškoti atsakymo į šį klausimą: dokumentinėje juostoje fiksuojami autorės pasisakymai, kūrybinio proceso akcentai padeda atskleisti menininkės nuolat gilinamą ir puoselėjamą istorinę temą, išryškinant akivaizdžias sąsajas su senųjų kultūrų paveldu, Europos moderniojo meno tradicija bei šiuolaikinės kultūros kontekstu.

D. Matulaitės kūrybinis kelias prasidėjo monumentaliomis skulptūromis „Stumbras“ (1969-1979, bronza, h 380, Kaunas), „Neringa“ (1972-1983, bronza, akmuo, h 500, Klaipėda,) ir vingiavo per daugelį Lietuvos miestų aikščių ir parkų: Priekulę („Šventvakarių Evė. Paminklas Ievai Simonaitytei“, 1985-1997, bronza, akmuo, h 250), Vilnių („Seserys. Paminklas Lazdynų Pelėdai“, 1988-1995, bronza, h 290), Šiaulius (¬„Aušra“, 1985-2003, akmuo, h 400).

Nuosekli kūrybinė veikla atvedė iki šių dienų monumentalių darbų. Lenkijoje, Berznyke iškilo „Ramybė“ – paminklas Lietuvos kariams, žuvusiems už Tėvynę 1920-aisiais (2005, akmuo, h 170), Medvėgalyje – paminklas žemaičių dūnininkų genčiai (2006-2007, akmuo, 95x300x230), Druskininkus papuošė „Karūna“, paminklas Žygimantui Augustui ir Barborai Radvilaitei (2010-2011, granitas, kaltas metalas, žalvaris, auksas, h 300).

Garsiai skulptorei šie metai – jubiliejiniai: ji pasitiko kūrybinės veiklos 40-metį, o rudeniop laukia ir asmeninė sukaktis – D. Matulaitė šiemet švenčia 70-metį.

Juostos režisierius, žinomas kino dokumentininkas Algirdas Tarvydas, yra nufilmavęs daugiau kaip 300 siužetų kino žurnalams, per 20 dokumentinių filmų, keliasdešimt metraščių apie Lietuvos žmones, surengė fotografijos parodų.

 

Sidebar placeholder