Konstantinas Balmontas (1867 – 1942) – poetas simbolistas, rašęs rusų kalba ir vienas pirmųjų vertęs į ją lietuvių autorių tekstus, taip XX a. pradžioje supažindindamas pasaulio rusakalbę auditoriją su moderniąja lietuvių poezija, tautosaka, istorija.
Kultūros istorikas, muziejininkas Vladas Turčinavičius atskleidė, jog ypatingas poeto dėmesys padėjo Lietuvai sunkiu laikotarpiu: „1928 metais K. Balmonto atviras laiškas, kuriame jis pasisakė už Vilniaus gražinimą Lietuvai, buvo plačiai spausdinamas to meto Europos spaudoje. Savo kreipimąsi jis nusiuntė Tautų lygai Ženevoje, ragino Europos rašytojų bendriją solidarizuotis su Lietuva gražinant jai Vilnių“. Taip pat paskutinė jo poezijos knyga „Šiaurės pašvaistė“ tapo svarbiu poetiniu skambesiu atsikūrusiai Lietuvai.
V. Turčinavičius pasakojo, kaip kūrybinis bendradarbiavimas su garsiausiais lietuvių rašytojais J. Baltrušaičiu, O. Milašiumi, L. Gira, B. Sruoga, V. Krėve sąlygojo rusų poeto domėjimąsi Lietuva, jos mitologija, tautosaka ir geografine padėtimi. Iš V. Krėvės ir L. Giros kūrinių poetas išmoko lietuvių kalbos. K. Balmonto didelis žavėjimasis lietuvių poetų kūryba buvo apvainikuotas eilėraščiu „Varnas“, dedikuotu V. Krėvei.
Vakaro kulminacija tapo poezijos ir muzikos monospektaklis „Tyrojo grožio liturgija. Литургия красоты“, kurį svečiams pristatė aktorius ir režisierius Rimantas Vaitkevičius. Skambėjo ištraukos iš poeto garsiausių kūrinių, pagal juos kompozitorių kurta muzika bei fragmentai iš K. Balmonto užrašų knygelių.
K. Balmonto stebėtinas domėjimasis Lietuva, lietuvių kalbos išmokimas bei lietuviškas pavardės skambesys užminė mįslę.
„Žvelgdamas į jo ankstyvą susidomėjimą lietuvių kultūra, dar nesant glaudaus bendravimo su lietuvių rašytojais, noriu tikėti, kad jį šaukė protėvių lietuvių baltiška dvasia“, – spėliojo V. Turčinavičius.
Rašyti komentarą