Juoduosius V.Šapranausko pokštų ikrus humoro gerbėjai prarijo su tikru pasimėgavimu. Šiltai apie pasirodymų atmosferą atsiliepė ir pats turo kaltininkas: „Ką ir kalbėti, jausmas puikus, kai visi gerai nusiteikę. Žmonės, pasirodo, buvo išties išsiilgę juodojo humoro“.
Iš visų aplankytų miestų daugiausiai juoko decibelų, anot V.Šapranausko, būta Klaipėdoje, kuriai aktorius jaučia ypač daug sentimentų, o štai Telšių publika svečią pasitiko rimtais veidais. „Kankinau, kankinau juos 2 valandas... O pabaigoje visi plojo atsistoję. Taip ir likau nesupratęs“, – stebėjosi V.Šapranauskas.
„Juodojo humoro turo“ vedlys pažadėjo, kad net ir tų, kurie jau matė jo programą šį pavasarį, naujų susitikimų metu lauks staigmenos. „Nebūna vienodų pasirodymų. Aš taip tiesiog nesugebėčiau ir nenorėčiau“ , – tvirtino aktorius.
V.Šapranauskas juokavo, kad nuo pavasario naujų miestų Lietuvoje neatsirado, tad į jo maršrutą teko įtraukti tuos pačius. Turas, kurio moto: „Juodai kietas. Juodai geras“, rugsėjo 21 d. startuos Klaipėdoje. Šį mėnesį jis taipogi aplankys Vilnių, Šiaulius ir Gargždus. Spalį estafetę perims Jonava, Panevėžys, Marijampolė, Alytus, Kaunas, Tauragė, Plungė ir Mažeikiai. Paskutine humoro maratono stotele taps du Airijos miestai – Dublinas bei Galway.
Ženklu „N-14“ pažymėto turo programa, kurią V.Šapranauskas prifarširavo stipriausiais anekdotais iš savo 30 metų kaupto pokštų lobyno, nors ir pasižymi aštria leksika, nepataikauja vulgariam skoniui. „Pastebėjau, kad kai kurie žmonės tikisi daugiau juokelių, kurie nusileistų „žemiau juosmens“, tačiau man svarbu, kad pokštai būtų priimtini ne tik kitiems, bet ir man pačiam. O jų klodai Lietuvoje – neišsenkantys. Situacija pas mus labai stabili – visada bloga. Ir tai yra labai gerai. Kol kas. Nes kol Lietuva nevirto Šveicarija, aš turiu ir turėsiu darbo. Mao Dzeduno nuostata buvo: „Kuo blogiau – tuo geriau“. Panašiai yra ir mano atveju“, – šmaikštavo V.Šapranauskas.
Surimtėjęs jis pasidalino dar vienu posakiu, kuriuo stengiasi vadovautis gyvenime: „Dieve, duok man jėgų pakeisti tai, ką galiu pakeisti. Duok man abejingumo – kad galėčiau nekreipti dėmesio į tai, ko pakeisti negaliu. Duok man proto, kad atskirčiau pirmą dalyką nuo antro“.
Rašyti komentarą