Žmogiškų aistrų ir jausmų dramanuotraukos

Žmogiškų aistrų ir jausmų dramanuotraukos

Valstybinis Šiaulių dramos teatras iš dramaturgijos aukso klodų ištraukė dvi garsias, bet pastaruoju metu primirštas pokario laikotarpio pjeses, kurios šiuolaikiniame kontekste atgijo su nauja minties jėga: airių absurdo dramaturgijos klasiko Samuelio Beketo „Žaidimo pabaigą“ (rež. Paulius Ignatavičius) ir amerikiečių dramaturgijos klasiko Tenesio Viljamso sukrečiančią dramą „Geismų tramvajus“ (rež. Algirdas Latėnas).

Skirtingos pjesės, puiki dramaturgija, gilios emocijos ir naujausi stiprūs pastatymai - tai, ką šiauliečiai žada paskutinį žiemos savaitgalį Vilniaus publikai. Vasario 26-27 d. Valstybinis Šiaulių dramos teatras atvyksta gastrolių į Valstybinį jaunimo teatrą.

Vasario 26 dieną, ketvirtadienį, 18 val. Valstybinis Šiaulių dramos teatras Lietuvos sostinės žiūrovams atveža S.Beketo dviejų dalių absurdo dramą „Žaidimo pabaiga“, kurios veiksmas vyksta nusigyvenusių ponų, o gal net mūsų pačių minčių absurdo labirintuose... Sukriošusį, ligotą ir piktą, bet bandantį išbūti besikartojančiame laike poną Hamą (aktorius Sigitas Jakubauskas) slaugo tarnas Klovas (aktorius Dalius Jančiauskas). Viena vertus, meilė, rūpestis ir baimė likti vienam, kita vertus, jie vienas kitam įgrisę iki skausmo. Baisiausia - ne mirtis, o jos laukimas, kai ta pabaiga vis neateina ir žaidimas tęsiasi.

Režisieriaus P.Ignatavičiaus esminis keliamas klausimas spektaklyje - kaip išlikti žmogumi besikartojančiame laike, kaip nepasiduoti rutinai, kuri veda į susvetimėjimą. Galbūt tinka S.Beketo siūlomas receptas - gyvenimas be prasmės, gyvenimas-žaidimas. „Tik suvokę, kad gyvenimas yra absurdas ir neturi jokios prasmės, mes galime pamilti gyvenimą ir paversti jį žaidimu, pilnu tikėjimo. Tada pasidaro kažkaip lengviau kvėpuoti, dingsta susireikšminimas, perdėtas prasmingumas, gal net pavydas, o gal net ir daugiau mūsų gyvenimą varginančių jausmų ir klausimų“, - sako spektaklio režisierius.

Penktadienio, vasario 27 d., vakarą drama „Geismų tramvajus“ žada aistrą - gyventi, mylėti, svajoti ir tikėti. Garsiąją XX amžiaus amerikiečių dramaturgo T.Viljamso pjesę, už kurią autorius buvo apdovanotas Pulicerio premija, Valstybiniame Šiaulių dramos teatre režisavo A.Latėnas. Ilgai mintyse nešiotos dramos jis vyko statyti specialiai į Šiaulius dėl pagrindinių veikėjų - Blanšos ir Stenlio, kuriuos matė įkūnijant aktorius Moniką Šaltytę ir Rolandą Dovydaitį, o dirbdamas atrado ir Stelą (Ingą Jarkovą) bei Mičą (Aurimą Pintulį). „Geismų tramvajus“ - absoliučiai laiko nepaliesta pjesė, o medžiaga velniškai sunki. Norėtųsi, kad po spektaklio kažkiek pasikeitę išeitų visi: ir aš, ir aktoriai, gal net ir žiūrovai“, - trokšta režisierius.

„Geismų tramvajus“ - žmogiškų jausmų ir gyvuliškų aistrų drama, neišsipildžiusių svajonių, meilės, laimės troškimo ir žiaurios tikrovės konfliktas, kuriame susitinka du antipodai: trapi dvasinė būtybė, virš realybės plevenanti vienadienė plaštakė Blanša ir pragmatiškas Stenlis, kurio esminė savybė - jėga. Kai T.Viljamsas rašė pjesę „Geismų tramvajaus“ (1947 m.), jo kurtas amerikietiško didmiesčio kvartalo vaizdas su tautų maišalyne, primityvių neišprususių imigrantų ir romantiškosios viešnios priešprieša buvo to meto permainų aktualija. Šiuolaikiniame migracijos kontekste žiūrovams Stenlis ir jo draugužiai gali pasirodyti visiškai normalūs žmonės, o trapios sielos, nepraktiška Blanša - „ateivis“.

Bilietų kainos: 9, 10, 12 Eur. Daugiau informacijos apie spektaklius www.sdt.lt 

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder