L. Vilimienė: „Naujas Muzikinio teatro sezonas - kad norėtųsi dar ir dar...“

Rugsėjo 2 d. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pradeda naują 2020-2021 metų sezoną. Pristatydama būsimas premjeras ir publikai jau pažįstamus spektaklius, teatro vadovė Laima Vilimienė  didžiuojasi, jog po „Skrajojančio olando“  sėkmės Klaipėdos elinge žiūrovai alkani naujų renginių: „Tai labai geras jausmas kūrėjams. To tikimės po kiekvieno spektaklio: kad norėtųsi dar ir dar išvysti, išgirsti“, – akcentuoja jau dvejus metus teatrui vadovaujanti Laima Vilimienė.  

Ką Muzikiniam teatrui reiškia naujas sezonas?  

Naujas sezonas – tai lyg nauji mokslo metai: kultūros įstaigos savo gyvavimą skaičiuoja sezonais, o ne kalendoriniais metais. Tad ši pradžia – svarbus atskaitos taškas būsimiems kūrybiniams projektams, iššūkiams, interpretacijoms ir kt. Viskam, ką mes planuojame, modeliuojame ir ką per sezoną realizuojame. Be spektaklių, be renginių Muzikinis teatras nebūtų teatras. 

Naujo sezono repertuaras jau sudėliotas. Jis ypatingas tuo, kad prasidės dėl karantino nukeltais pavasariniais spektakliais. Tarp jų – ir Jacques‘o Offenbacho operetės „Orfėjas pragare“ premjera, kurią Žvejų rūmuose pristatysime jau rugsėjo 18 ir 19 dienomis. Taigi rugsėjis bus labai intensyvus.  

Ką šiame sezone žiūrovams bus būtina pamatyti? 

Spalio 1-ąją klausytojams pristatysime neeilinį koncertą „Pasaulis kaip didelė simfonija“, skirtą Ludwigo van Beethoveno 250-osioms ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 145-osioms gimimo metinėms. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras, vadovaujamas vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio, Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje atliks M. K. Čiurliono simfoninę poemą „Jūra“ ir L. van Beethoveno Šeštąją („Pastoralinę“) simfoniją.  

Spalio 22 dieną pagaliau bus galima išvysti iš balandžio 29-osios atkeltą, Tarptautinei šokio dienai dedikuotą projektą „Dėmesio! Baletas“. Toks renginys, sudarytas iš daugiau kaip pusmetį mūsų baleto trupės narių kurtų choreografinių kompozicijų, vyks pirmą kartą. Baleto šokėjams tai bus puiki proga atsiskleisti kaip choreografams, kostiumų ar šviesų dailininkams – viso mažo miniatiūrinio spektaklio kūrėjams. Naują kompoziciją pristatys ir „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanota choreografė Aušra Krasauskaitė-Berulė. Tikiuosi, toks renginys taps tradiciniu, nes „Dėmesio! Baletas“ jau suplanuotas ir 2021 m. balandžio 29 d.  

Sezono naujovė – ir orkestro edukacinis renginys „LOL. Linksmasis orkestro laivas“, kuris  lapkričio 8 ir 29 dienomis skambės Žvejų rūmuose. Linksma, atraktyvi programa bus įdomi jaunajai mūsų publikai.  

Muzikinio teatro Klaipėdoje 200 metų sukakčiai skiriama didinga „Fausto“ premjera. Johanno Wolfgango von Goethe’s filosofinė tragedija „Faustas“ baigta 1831 m. – tuo laikotarpiu, kai Klaipėdoje jau klestėjo Vokiečių teatras. Tad ji atspindi meninę atmosferą, kuria alsavo ir mūsų miesto muzikinis gyvenimas devyniolikto amžiaus pradžioje. Šokio spektaklį Muzikiniame teatre stato žinomas lenkų choreografas, Poznanės Didžiojo teatro baleto meno vadovas Robertas Bondara ir scenografė, kostiumų dailininkė Martyna Kander. R. Bondara jau repetevo su mūsų baleto trupe liepos mėnesį, tad spektakliui betrūksta paskutinių štrichų… 

Beje, Muzikinio teatro baleto trupė per vasarą atsinaujino ir pasipildė 11 stiprių šokėjų. Mūsų baleto trupę jau galima vadinti tarptautine, nes joje dirba šokėjai iš Ukrainos, Vokietijos, Prancūzijos ir Lenkijos.  

Gal užsienio šokėjus traukia garsas apie  ambicingus teatro pastatymus ir čia kurti atvykstančius garsius choreografus? 

Žinoma, šokėjams tai svarbus kriterijus renkantis trupę. Juk kiekvienas siekia profesinių aukštumų ir įvertinimo. Jei pas mus atvyksta dirbti tokie choreografai kaip R. Bondara, Kirilas Simonovas arba Martynas Rimeikis, kurio pastatyta „Eglė žalčių karalienė“ jau įvertinta „Padėkos kauke“ (kiti šio pastatymo įvertinimai, tikiu, dar ateityje) – tai daug ką sako... Kitą vasarą planuojame bendrą projektą su garsiu choreografu Edwardu Clugu.  

Muzikinio teatro šokio spektakliai su ambicingais užmojais planuojami porą metų į priekį. Norint įgyvendinti šiuos planus, reikia vis daugiau stiprių šokėjų, tad džiaugiuosi galėdama patikinti, kad artėjame prie tikros baleto trupės, kuri būtų pajėgi atlikti ir klasikinio baleto pastatymus. Trupėje daugėja akademinį išsilavinimą turinčių šokėjų, kas mane, kaip Muzikinio teatro vadovę, labai džiugina. Ir „Fausto“ premjera jau  statoma su labai pajėgia naujos sudėties trupe.  

O ką teatras rengia savo žiūrovams metų sandūrai? 

Gruodžio 30 dieną Žvejų rūmuose vyks koncertas „Dedikacija #Operai100“. Lietuvos operos šimtmetį šįmet švęs visi šalies muzikiniai teatrai. Programoje skambės arijos ir ištraukos iš gražiausių pasaulio operų. Pagrindinis koncerto solistas – visame pasaulyje žinomas bosas-baritonas Kostas Smoriginas. Karantinas sulaikė šalyje daug žymių Lietuvos menininkų, tad dabar mums lengviau juos prisikviesti. Tad Europos teatrų uždarymas dėl pandemijos turėjo teigiamų pasekmių šalies kultūrai.  Tai parodė ir operos „Skrajojantis olandas“ premjera, nes tokie solistai kaip Almas Švilpa ar Tadas Girininkas, paprastai dirbantys Europoje, visą vasarą leido Lietuvoje.  

Kuo publiką  stebinsite antrajį sezono pusmetį? 

Sausio 15 dieną Žvejų rūmuose pristatomas jaunimo rezidencijos „Renkuosi Klaipėdą!” baigiamasis koncertas. Prieš tai vyks teatro organizuojamas  konkursas jauniesiems Klaipėdos krašto muzikantams, iš jų atrinkti šeši geriausieji, kurie ir turės išskirtinę progą groti su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestru, vadovaujamu Tomo Ambrozaičio. Šiuo prasmingu projektu simboliškai pradėsime 2021-uosius, metus - kuomet  Klaipėda bus skambiai tituluojama Europos jaunimo sostine.  

 Rengiame ir ypatingą premjerą, ypač tinkančią Švento Valentino dienai. Vasario 14 d. visų laukiame Sergejaus Prokofjevo balete „Romeo ir Džuljeta“. Spektaklį statys puikiai pažįstamas K. Simonovas, prieš praėjusias Kalėdas publiką nudžiuginęs originaliu „Spragtuko“ pastatymu Lietuvos arenose. Dabar choreografas su didžiausiu entuziazmu imasi „Romeo ir Džuljetos“ ir šį pastatymą taip pat ruošia didelėms erdvėms –  „Švyturio” ir „Siemens” arenoms. Tačiau spektaklis bus kuriamas taip, kad jį būtų galima lengvai pritaikyti mažesnei scenai: balandžio mėnesį adaptuotą „Romeo ir Džuljetą“ spektaklį jau bus galima išvysti Žvejų rūmų scenoje.  

„Skrajojančio olando“ pastatymu Klaipėdos elinge  itin aukštai iškėlėte  kokybės kartelę. Ar dar įmanoma sukurti kažką įspūdingesnio? 

Visos premjeros skirtingos, jų tikslai – taip pat. Bet mūsų pastatymų meninės kokybės kartelė tikrai nebus nuleidžiama. Žinoma, kitų spektaklių lyginti su „Skrajojančiu olandu“ nepavyks, nes ši premjera nuo pat užmanymo buvo išskirtinė.  

Ar naujajame sezone  išvysime edukacinių spektaklių? 

Tai labai svarbi mūsų teatro misija. Su idėja, kad tokie spektakliai būtini, ir pradėjau vadovauti Muzikiniam teatrui. Statant kiekvieną naują spektaklį, rengiama ir 45 minučių trukmės jo edukacinė versija, kurią rodome ne tik moksleiviams ir jaunimui, bet ir, pavyzdžiui, vasarą poilsiaujantiems kurortuose.  

Ar trupė turės gastrolių? 

Šiuo metu planuoti gastroles rizikinga, bet esame jų suplanavę. Miuziklas „Smuikininkas ant stogo“ rugsėjo 20-ąją bus rodomas tarptautiniame Mykolo Oginskio festivalyje Plungėje, skirtame Lietuvos žydų istorijos metų minėjimui. Lapkritį W. A. Mozarto operą „Don Žuanas“ planuojame pristatyti Kauno valstybinio muzikinio teatro scenoje. Bus ir mažesnių išvykų Vakarų Lietuvoje. 

Kaip paguosti vienintelio „Skrajojančio olando“ spektaklio Klaipėdos elinge neišvydusius žiūrovus? 

Tai vienas mieliausių klausimų man, kaip įstaigos vadovei (juokiasi). Suprantu, kad po šios premjeros gerbėjams liko ryškus nepasotinamas alkis. Tai labai geras jausmas kūrėjams. To tikimės po kiekvieno spektaklio: kad norėtųsi dar ir dar išvysti, išgirsti… Žiūrovų skambučiai ir klausimai, kada bus rodomas „Skrajojantis olandas“ – mūsų darbo įvertinimas. 

Ši opera buvo nufilmuota gausiomis LRT profesionalų pajėgomis. Netrukus vaizdo medžiaga bus sumontuota: tikimės sulaukti itin kokybiško įrašo. Jis pirmiausia atsiras LRT mediatekoje, o mes planuojame šio įrašo leidybą. Esama ir planų paviešinti šią medžiagą už šalies ribų… Žiūrovai tikrai turės galimybę tai išvysti. 

Ar dar matysime „Skrajojantį olandą“ scenoje?  

Paliksiu intrigą neatsakydama, bet išduosiu, kad idėja yra ir procesai jau prasidėję. 

Neseniai Muzikiniame teatre vyko operos solistų atranka. Sulaukta žymių šalies bei užsienio dainininkų, panorusių dirbti Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre… 

Šiemet mes tikriausiai pirmą kartą Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro istorijoje surengėme solistų atranką, kuri tapo tarptautine: joje dalyvavo ir dainininkai iš Latvijos, Italijos. Jautėsi sujudimas, bet, manau, su laiku tai taps įprasta praktika.  

Anksčiau tarptautinės atrankos vykdavo ieškant naujų šokėjų Muzikinio teatro baleto trupei. Šiemet dėl karantino pavasarį ji vyko vaizdo ryšio pagalba. Atrinktieji liepos mėnesį jau šoko pas mus. Tada įvyko antrasis atrankos etapas, ir netrukus jie taps mūsų etatiniais darbuotojais.  

Kaip šiame  kūrybiniame maratone jaučiai Muzikinio teatro orkestras?  

Orkestre irgi vyksta dideli pokyčiai: jis atsinaujino, sulaukė daug jaunų ir ambicingų muzikantų. Neseniai turėjome perklausą pretenduojantiems tapti orkestro kolektyvo nariais, šį kartą radome naujų smuikininkų. Tad Muzikinio teatro orkestras stiprėja ir auga. Beje, iš visų šalies orkestrų tai yra labiausiai tarptautinis kolektyvas: jame groja ne tik lietuviai, bet ir latviai, rusai, baltarusiai, ukrainiečiai, italai…  

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras  laukia naujo pastato ir patiria iššūkius rodydamas spektaklius svetimose scenose...  Kada pagaliau atsivers  naujo teatro durys? 

Statybos vyksta pagal grafiką, tačiau tai – intensyvus ir kunkuliuojantis procesas, kuriame netrūksta nuokrypių ir atradimų. Labai džiaugiuosi, kad net karantino metu darbai nesustojo nė vienai dienai. Šiandien statybvietėje išvystumėte, kad duobėje kylantys mūrai jau artėja prie žemės paviršiaus lygio. Iki šiol 12 metrų gylyje buvo statomi du požeminiai teatro aukštai, iš kurių vienas pasižymi itin aukštomis lubomis. Ten bus repeticijų kambariai, kurių sienų aukštis sieks bene 5 metrus. Jau matosi, kaip atrodys orkestrinė, išmūrytos liftų šachtos... Tikiuosi, rudenį darbai persikels į žemės paviršių. O toliau viskas vyks dar sparčiau! 

Sukako dveji metai, kai vadovaujate Muzikiniam teatrui. Ar pasiteisino viltys, su kuriomis atvykote dirbti į pajūrį? 

Tie dveji metai labai greitai praskriejo. Tai supranti, pažvelgęs atgal bei pamatęs, kiek daug pavyko padaryti. Aš tiek net neplanavau. Ir tai pavyko padaryti tik viso kolektyvo tikėjimu ir atsidavimu. Į Klaipėdą atvykau su drąsiomis idėjomis, kurių įgyvendinimui pati turėjau ilgesnius terminus nusistačiusi. Bet mums pavyko dvigubai greičiau, o projektai buvo įgyvendinti maksimaliai tobulai. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro komanda fantastiška ir jai nėra neįmanomų dalykų!