Filme "Druska" dar kartą susidursime su nežinia, šaltuoju ar karštuoju, tačiau garantuotai amžinuoju karu tarp Rusijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų.
Andželinos Džoli vaidinama slaptoji agentė Evelina Solt, viena geriausių CŽV darbuotojų. Atsidavusi savo šaliai, daug iškentėjusi, daug ko išmokusi. Vieną dieną netikėtas rusų šnipo dezertyro apsilankymas slaptoje CŽV būstinėje sujaukia gražius vakaro planus. Dezertyras pareiškia, jog panelė Solt yra slaptoji Rusijos agentė ir ruošia išpuolį prieš itin svarbų asmenį. Štai tada ir prasideda. Kas ką įveiks? Rusų šnipai prieš Jungtinių Amerikos Valstijų agentus...
E. Solt gelbėdama savo kailį sprunka nuo buvusių kolegų ir bando jiems įrodyti, jog yra nekalta. Tačiau viskas ne taip paprasta. Filmą bandoma užsukti taip, jog žiūrovas nebesuprastų, kuriai pusei žavioji A. Džoli herojė priklauso - gerųjų ar blogųjų. Ir kas yra tikrieji jos draugai bei priešai. Tačiau tokių scenarijų esame matę ne kartą, ir visos vingrybės pernelyg nenustebina. Filmo pabaigą vis tiek gana lengva nuspėti.
"Druskos" pasakojamai istorijai trūksta originalumo. Kova už pasaulio išgelbėjimą, draugai, virstantys priešais, nenugalimas pagrindinis herojus ir visa kita jau matyta daugelyje panašaus pobūdžio veiksmo filmų.
Visgi tenka pripažinti, jog A. Džoli - viena geriausių veiksmo filmų aktorių. Jos pasirodymas ir gelbsti filmą nuo fiasko. Fatališka moteris, puikiai valdanti gerai ištreniruotą kūną, galinti nužudyti vien žvilgsniu, kovos scenose nė kiek nenusileidžianti stipriosios lyties atstovams, net ir paplūdusi krauju sugebanti išgelbėti pasaulį, mokanti pasigaminti ginklą iš bet ko, pavyzdžiui, paprasto gesintuvo, sugebanti patekti į labiausiai saugomas patalpas - niekaip kitaip neįsivaizduotume tikros veiksmo filmų herojės. O būtent tokią puikiai sekasi įkūnyti A. Džoli.
Vienintelis jos, kaip aktorės, minusas - rusų kalba, kurios ji su tokiu malonumu mokėsi. Rodos, pavyko ne taip jau ir gerai, nes rusiški dialogai tarp E. Solt ir kitų herojų verčia mažų mažiausiai prunkštelėti į kumštį.
Nors druska - prieskonių karalienė, šį kartą patiekalui pritrūko ir kitokių pagardų. Šiek tiek pipirų scenarijui, aitriosios paprikos herojų paveikslams bei žiupsnelio šio bei to visam filmui.
Tačiau reikia sutikti, jog "Druska", nors ir šiek tiek prėskoka, visgi valgoma. Kaip vienas iš daugelio neįpareigojančių vasaros filmų, kurie nėra visiškai prasti, tačiau jų skonį greitai užmiršti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą