"Esu nebijantis nusvilti banditas..."

Iš arčiau

Su buvusiu TV3 muzikinio realybės šou "Dangus" dalyviu Antanu Nedzinsku susitinkame vienoje Klaipėdos kavinių. "Žiūrėk, - parodo jis man akimis. - Jau mane fotografuoja telefonu. O apsimeta, kad to nedaro. Būtent dėl tokių žmonių ir tų įkyrių žvilgsnių nemėgstu kavinių."

Alytaus priemiestyje pas tėvus - menišką fizikos mokytoją bei inžinierių - bei Vilniuje gyvenantis 26-erių Antanas, dainininkas ir laidų vedėjas, neretai svečiuojasi ir uostamiestyje. Klaipėdoje įsikūrę keli jo vedamos TV laidos "Žalioji akademija" kūrybinės grupės nariai, tad alytiškis čia atvyksta nusifilmuoti.

Vilniaus universitete studijavai bibliotekininkystę ir informaciją, vėliau dar įgijai ryšių su visuomene specialybę ir magistro mokslinį laipsnį... Svajojai dirbti žurnalistu?

Manęs negalima klausti, kuo svajojau tapti, nes dar iki šiol nežinau, ko iš gyvenimo noriu. Galbūt todėl ir eksperimentuoju, - šypsosi. - Ketinu daug ką išbandyti. Esu nebijantis nusvilti banditas... Atsiprašau - bandytojas.

Ar tau svarbu būti matomam?

Pats to nesiekiu, tačiau taip jau yra, jog dainininkas nėra vien tik dainuojantis žmogus. Jei jis nešmėkščioja žiniasklaidos priemonėse, - vadinasi, jo nėra. O aš nesu labai didelis viešumos mėgėjas. Esu namisėda. Ir nors turiu draugę - tikrai mielai ir sėkmingai galėčiau gyventi vienas. Manau, kad vienišiaus gyvenimas man tiktų labiau. Kai esu vienas, mano galvoje gimsta daug daugiau minčių. Tada mano sielą užplūsta harmonija. O ta mano vidinė harmonija gimdo idėjas, sumanymus, kurie vėliau būna įdomūs visuomenei.

Koks darbas tau būtų mielesnis - eteryje ar scenoje?

Dabar scenoje. Bet tam, kad galėtum užlipti į sceną, reikia ilgokai dirbti su savimi. Mano atveju buvo viskas atvirkščiai. Aš iš pradžių užlipau ant scenos ir tik tada pradėjau dirbti. Dabar bandau tai taisyti.

Tavo įvaizdis visuomenėje yra ganėtinai dviprasmiškas. Bendriausiu požiūriu - esi vadinamas keistuoliu. Tau pačiam tai patinka?

Keistuolis nėra blogas žodis ir nėra blogas žmogus. Ir, beje, nėra blogas apibūdinimas. Jei darai ar atrodai, ar kalbi nors ką nors kitaip - esi keistas. O, atvirai tariant, tikrai esu kitokia asmenybė, nei mane mato žmonės. Esu užsidaręs, lyriškas, mąslus, flegmatiškas.

Pamenu, buvai pakviestas dalyvauti TV3 pokalbių šou "Su Nomeda". Diskusija vyko apie keistuolius, o toje laidoje kartu su tavimi dalyvavo Mindaugas Jonušas-Minedas. Kaip jauteisi toje laidoje?

Jeigu aš būčiau M. Jonušo vadybininkas, būčiau jam liepęs vieną kartą gyvenime suvaidinti rimtą, protingą žmogų. Ir, beje, būčiau pataręs prieš visą Lietuvą prisipažinti: "Aš mačiau, kad į Lietuvą ateina tokia mada, dėl to pasinaudojau šia situacija. Taip, aš iš viso to dariau pinigus. Kas savaitę turėjau koncertų ir užsidirbau tikrai ne vieneriems metams." Bet jis to nepasakė ir toliau vaidino kvailį. Na, o aš jaučiausi ramiai ir užtikrintai. Sutinku, kai įėjau į studiją, nuvilnijo juokeliai, tačiau kai aš pradėjau kalbėti, žmonės pasidarė santūrūs ir ėmė rimtai klausytis.

Pirmąkart eteryje pasirodei TV3 muzikiniame realybės šou "Dangus". Stengeisi pakliūti ten dėl to, kad tave pamatytų ir išgirstų?

Jau pamatęs internete anketą supratau, ko projekto rengėjai ieško. Žinojau, ką reikia parašyt, kad patekčiau. Ir patekau. Supratau, kad reikia būti užtikrintam savimi, nepasimesti, mokėti pajuokauti ir padainuoti. Tiesą pasakius, žinojau kur einu. Su realybės šou, masine komunikacija ir visu TV pasauliu buvau teoriškai susipažinęs, tad tikrai ilgai svarsčiau ir abejojau, ar man tai reikalinga.

Ką tau davė "Dangus"?

Jei šį šou palyginčiau su maistu, galėčiau pasakyti, jog gavau didelę porciją... Deja, skanėstų procentas buvo labai mažas. Turiu pasakyti, jog išėjęs iš "Dangaus", pasijutau lyg nukabintas nuo kryžiaus - laisvas, nes būdamas ten visąlaik jaučiau net fizinę įtampą. Tačiau viena buvo aišku - TV šou man parodė galimybes.

Kas manai esąs šiandien?

Labiausiai - dainininkas.

Tai pagrindinis tavo pajamų šaltinis?

Galima sakyti, kad taip. Padainavęs dviejuose koncertuose, galiu nieko neveikdamas gyventi mėnesį. Šiuo metu dirbu vienoje leidybinėje kompanijoje ir rašau pranešimus spaudai, taip pat vedu radijo ir televizijos laidas. Už visa tai taip pat gaunu pinigų.

Kaip gimė radijo laida "Dainos, šokiai, estrada"?

Pats nuėjau pas radijo stoties "Lietus" vadovą ir pasiūliau projektą - daryti laidą apie lietuvišką estradinę muziką ir jos kūrėjus, atlikėjus. Mano pirmoji mintis buvo kurti pažintinę laidą, tačiau taip jau gavosi, kad laida virto komercine. Humoristinį jos toną padeda sukurti kartu su manimi laidą vedantis Arūnas Valinskas. Mano ir jo auros labai sutapo, - šypsosi. - Apskritai A. Valinskas yra vienas iš nedaugelio žmonių, kurie supranta sudėtingą jumorą.

Kaip rengiesi laidai?

Pirmosiose laidose bandėme pasakoti apie Lietuvos kompozitorius, bet jų nėra daug, tad supratome, kad ilgai taip netempsime. Šiuo metu pats siūlau laidos temas ir pats parenku specialiai kiekvienai laidai senosios lietuviškos estrados dainas. Vienoje laidoje skamba dainos apie profesiją, kitoje - apie naktį, dar kitoje - apie lietų, moteris, merginas ir t.t. Tarp jų pasitaiko ir tikrai mažai girdėtų. Gal net šiais laikais juokingai skambančių. Dar ir dėl to laida įgauna humoristinį atspalvį.

Kodėl tave žavi senoji lietuviška estrada? Gal tai - originaliai pasirinktas, nespėtas nuvalkioti pomėgis, kuriuo stengiesi patraukti į save dėmesį?

Senąja lietuvių estrada domėjausi dar prieš "Dangų" ir buvau surinkęs nemažą diskų, kasečių, plokštelių kolekciją. Dainas persirašinėjau iš įvairiausių laikmenų. Vieni skaito knygas, o aš mieliau klausausi senųjų įrašų. Senosios estradinės dainos yra artimos mano pasaulėžiūrai. Esu seno sukirpimo žmogus, todėl man patinka seno sukirpimo dainos... O tai, kad negyvenau tais laikais, dar nieko nereiškia. Aš žaviuosi ta muzika ir noriu, kad šios dainos skambėtų naujai ir nebūtų užmirštos. Aš esu senųjų - tiek muzikinių, tiek moralės - vertybių puoselėtojas.

Jūratė RAKAUSKAITĖ