Gyvi be smegenų

On/Off

Aš tikiu reinkarnacija ir žinau, jog po mirties, kitame gyvenime, už visas ironiškas grimasas išgirdus burtažodį "lietuviškas šou biznis" būsiu nubausta ir atgimsiu televizoriaus aparatu, Valinsku arba Bžesku. O tada kenksiu, kenksiu...

Prieš savaitę, gūdų ir lietingą šeštadienio vakarą, prie savo draugo kvadratine galva aš praleidau pačias nykiausias ir šlykščiausias 15 minučių ir 57 sekundes savo gyvenime.

Blogiau būna tik tada, kai važiuojant autobusu papuoli į milžinišką kamštį, ausis drasko radijas "Lietus", ir prie tavęs įsitaisęs visą amžinybę gėręs bedantis individas išpasakoja ilgą savo gyvenimą.

Ir tik vieną minutę iš nuobodžiausiai gyvenime praleisto laiko prie televizoriaus ekrano buvo groteskiškai juokinga.

"Gyvi be oro", - "piarina" viešųjų ryšių specialistai apie Arvydo ir Dianos Gaičiūnų murkdymąsi baseine. Pagalvokit, be oro... Lietuva sensacingai gyvena be pinigų, be socialinių garantijų. Lietuva magiškai egzistuoja be kultūros ir be smegenų. Nes mūsų galvose vakuumas ir net jokio horizontalaus siūlo, laikančio ausis, nėra. Klausos padargai pas mus tvirtinami makaronais tų pačių tuščiagalvių viešųjų ryšių specialistų.

Jau pora savaičių prieš visuotinį debilumo seansą propagandos būdu visi internetiniai portalai paleido savo dūdeles ir pradėjo gąsdinti lietuvius: "Magė Diana susirgo, magė bijo nekvėpuoti, Diana apsisprendė nebevykdyti eksperimento."

Galiausiai naivius vartotojus visiškai turėjo priblokšti žinia, jog iliuzionistai po vandeniu bus prirakinti grandinėmis. Mane labiau nustebina kiekvieną rytą pasirodanti saulė. Bet neintriguojančiai intrigai galo dar nesimatė. Visos tiesioginės transliacijos metu žiūrovų nepaliovė šiurpinti hiperbolizuoti medikų gąsdinimai, kaip pavojinga yra nekvėpuoti. Gerą valandą Diana tampė lūpą ir dūmojo, nerti ar nenerti. Nes taip reikėjo. Ir galiausiai, o šventasis Poseidone, visų nenuostabai ji ryžosi. Šis veiksmas buvo toks nuspėjamas ir neišvengiamas, kaip šimtamečio senolio mirtis.

Kai magai niurktelėjo į baseiną, aš ritmingai kvėpuodama nuobodžiavau ir galvojau trumpam snūstelėti, tačiau netrukus manęs vos neištiko trumpas juoko sukeltas epilepsijos priepuolis. Pamenu, nekvėpavimo laikas bėga, ir staiga abu magai pradeda keistai pūsčioti žandus ir komiškai žiaukčioti. Manęs nevimdo net tai, nes po laidos "Dzin" nebenustebina visiškai niekas. Iliuzionistai toliau pučia žandelius, nuo juoko mano pilvo presas tampa plieninis ir aš jau beveik tampu laimingiausiu žmogumi pasaulyje, nes galvoju, kad tuoj tuoj pamatysiu pirmąjį atpylimą po vandeniu. Deja...

Tada veiksmas pradeda vykti net pagal pačios juodžiausios mokslinės fantastikos kūrėjams nesuprantamus dėsnius. Kai jau atrodė, jog abiejų magų žandai tuoj sprogs, jie lėtai lėtai pradėjo narstyti grandines, tada dar kiek paplūduriavo ant baseino dugno ir lyg niekur nieko neskubėdami išniro į paviršių. Tada reanimacija ir porą dienų trukęs fizinis išsekimas. Mane melas irgi vargina.

Bet psichiatrinės ligoninės kasdienybei prilygstantis scenarijus kulminaciją pasiekė po kelių dienų pasirodžiusioje gyvenimo būdo laidoje "Nuo... Iki".

Paskenduolės Veronikos genus turinti Diana apie įvykusį eksperimentą dramatiškai velia žodžius ir gerokai pasityčioja iš savęs. "Aš supratau, kad kažkas darosi nebe taip. Praradau sąmonę ir tada pradėjau ŠAUKTI, kad kas nors padėtų man išsilaisvinti. Grandinės pradėjo smaugti ir supratau, kad daugiau nebeištversiu", - matyt, pajuokavo didžioji magė. Aha, Diana, mes puikiai girdėjome tavo tylų, praradusio sąmonę žmogaus šauksmą iš pačių baseino glūdumų. Ir matėme, kaip prieš nėrimą paprastu negyvu daiktu buvusios ir nesmaugusios grandinės staiga atgijo ir užspaudė kaklą.

Po tokio monologo aš pradedu tikėti emigracijos iš tėvynės išnykimu, pirmaujančiu pasaulyje Lietuvos BVP, pamaitintais badaujančiais Afrikos vaikais, pirmuoju lietuvišku kosminiu erdvėlaiviu ir visuotine taika.

Diana išnėrė po vienuolikos minučių, Arvydas po daugiau nei penkiolikos. Pats laikas ir mums būtų išlįsti į saulę ir įkvėpti gryno, televizijos šou bizniu neužteršto oro.

Evelina ZENKUTĖ