Algirdas JAKUBČIONIS:
- Piliečio, susipratusio lietuvio be istorijos neišugdysi. Vienos Virginijaus Savukyno laidos yra per mažai. Reikėtų kažko panašaus į Edvardo Gudavičiaus, Alfredo Bumblausko laidą. Trūksta solidžių mokslininkų diskusijų įvairiomis temomis.
Reikia daugiau dokumentikos. Vien diskusijų maža. Surinkus kiek įmanoma daugiau vizualinės medžiagos, paėmus laikraščių komplektus, nuotraukas, atvirukus, daug ką būtų galima papasakoti. Kiek žinau, yra kuriamas dokumentinių laidų ciklas apie Vasario 16-osios Aktą. Tik norint sukurti gerą, profesionalią laidą reikia daug finansų, daug investicijų. Manau, įdėjus pakankamai pastangų, tikrai galima sukurti įdomią istorinę laidą.
Visa dabartinė televizija kuria vienkartines laidas, bet aš tikiu, kad kai kurios laidos turi išliekamąją vertę. Ypač istorinės. Apskritai be istorijos nėra ateities Lietuvoje. Istoriją žinoti būtina, nes kartais, praeities įvykius suvedęs su dabartimi, pamatai, kad daug kas kartojasi. Iš istorijos galima pasimokyti.
Spalio 27-oji - Vytauto Didžiojo mirties diena, bet aš į mirties minėjimą žiūriu skeptiškai. Šita tradicija susiformavo 1930 metais, kai buvo masiškai minima Vytauto mirties 500 metų sukaktis. Bet man būtų džiugiau, jei per visas valstybines šventes būtų džiugesio momentas, tikėjimas ateitimi. Daug maloniau būtų švęsti Vytauto gimimo dieną.
Yra toks pasakymas: nuo kada ir kiek verkia lietuviai? Per Mindaugo dieną gailimasi turėtos karalystės, minint su Vytautu susijusias datas apgailestaujama, kad žlugo didžiulė valstybė, Vasario 16-ąją liūdina, kad buvo paskelbta nepriklausomybė, bet valstybės nebuvo. Tai kiek galima verkti? Vieną kartą pozityviai pasižiūrėkime į savo istoriją ir pabandykime per šitą prizmę auklėti žiūrovus. Ir į save žiūrėkime pozityviai: mes buvome, išlikome, esame ir būsime.
Parengta pagal priedą „TV publika"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą