"Kuo daugiau išsidirbinėji, tuo žiūrovui įdomiau", - juokavo LNK televizijos kulinarinės laidos guvusis ir simpatingasis vedėjas, virtuvės šefas Linas Samėnas.
Linai, ar išsitenkate septynių minučių trukmės laidoje "Susitikime virtuvėje"?
Iš tiesų filmuojame daug ilgiau, ji vėliau sumontuojama. Aišku, tenka prisitaikyti, visokių niuansų būna. Tai nėra profesionali virtuvė, visokiais stebuklingais būdais kreipiame tą procesą... Pripratau, ir dabar visai nieko.
Kokių atsiliepimų girdėjote apie save?
Šiaip nėra labai iš ko jų klausyti. Žmona ir draugės sako, kad viskas gerai, uošviai ir tėvai pritaria, o kitų nuomonė man ne taip svarbi.
Tai išsakysiu savąją. Daugiau žiūriu į jūsų mimiką, gražų veidą, nes gaminate kažkokius miksus: pridedate į mėsą visokiausių neįmanomų dalykų - ir kaip visa tai suvirškinti?
Būtent taip ir turėtų būti. Jeigu televizijoje nudrėbsi mėsos gabalą, paridensi bulvių ir užpilsi padažiuko, tai tada sakys, ką čia darot - išvis nėra į ką žiūrėti. Laidos metu patiekalai pagaminami normaliai, skaniai - mes su operatoriais ir režisieriais viską tvarkingai suvalgome. Tiesiog reikia ieškoti visokių būdų, kad žmonėms būtų įdomus pats procesas. Nes jei tik iškeptum mėsą, pabarstytum žolyčių, tai būtų restoranų tendencija: kuo paprasčiau, iš pigesnių produktų ir jokių "nesąmonių". Kuo daugiau išsidirbinėji, tuo žiūrovams patraukliau.
Buvote įsiprašęs į prekybos centro virtuvę. Ar žmonės nenoriai kviečiasi jus į namus, kad paruoštumėte jiems valgį?
Na, kviečiasi, anketų mes šūsnimis gauname. Jiems juk nieko nereikia pirkti, nuperkam mes. O pas kolegas užėjome dėl įvairovės, ir tiek. Netikėčiausi žmonės gal buvo ta moteriškė su svogūnais, kurios vyras žiauriai jų nemėgsta, o mes vis dėlto išvirėme svogūnų sriubą.
Gal žmonės drovisi savo apytuščių, kuklių virtuvių? Gal patyrėte stresų, nemalonių situacijų?
Stresinių situacijų nelabai ten būna, bet tas darbas man labai naujas, tai kiekvienas išvažiavimas pas žmogų, kurio aš nesu matęs ir nepažįstu, yra šioks toks stresas. Kas jis per žmogus, kokių reakcijų tikėtis? Pastebėjau, kad kuo paprasčiau žmogus gyvena, tuo jis geresnis. O tas, kuris turi didesnį namą ir gražiau apsirengęs, yra nemalonesnis, su fanaberijom.
Ir nemėgstantieji gaminti "Virėjų kovas" žiūrėjo kaip trilerį. Kokios patirties samčiu ten pasisėmėte?
Vienintelė patirtis - televizija, kaip sureaguot į kameras. Koks ten debiutas; praėjau tą atranką "ant durniaus", pirmą dieną labai jaudinausi. Pastebėjau, kad normalūs žmonės, kai įjungia kameras, tą raudonąją lemputę, užsidaro savo kiaute ir neprašneka. Tiesiog susipažinau su įdomiais žmonėmis, pamačiau televizijos "virtuvę".
Priešais komisiją stovėjote su nuolankumo kauke, o viduje, mačiau, pykčiu virte virėte. Su kokiais arogantiškais kritikais nesutikote?
Aš visada sutinku su žmonių nuomone. Esu iš tikrųjų toks, koks ten stoviu. Aš nepuolu daužyt snukių, ginčytis, kiekvienas turi išreikšti savo nuomonę, gerbiu ir blogą. Pagalvoju, kad gal buvo nemalonu, kartais užsiplieskiu, bet iš prigimties esu ramus žmogus.
Susėdo žmonės, vadinantys save gurmanais. Bet antai Oželis ją pagrindžia argumentais ir sako, ką iš tikrųjų galvoja. Kiti sako: "Vau, čia man kažko pritrūko".
O jūs savo gurmaniško maisto krautuvėlėje, skaičiau, bendraujate su publika; kam jums ta televizija?
Tai kad mūsų krautuvėlė užsidarė. Dabar maitinuosi "iš televizijos", tas darbas man kaip iš dangaus nukrito. Suplanavome uždaryt tą parduotuvę (nes ji buvo per gera, kad į ją kas eitų), ir gavau pasiūlymą, kurio atsisakęs būčiau kvailas.
Ar nemanote, kad mūsų televizijoje per daug kulinarinių laidų?
Jų baisiai trūksta! O ką gi jau ten rodo? Džeimį Oliverį, per LNK - mane, jeigu galima tai vadinti kulinarine laida, nes nelabai supranti, kas ten įvyko, ir rodo Robertą.
Kokia gera laida apie kulinariją? Dž. Oliverio labai profesionali. Susidorot su tokia laida ir aš galėčiau, viskas nuo rėmėjų priklauso. Kokios norėčiau? Kad būtų ilgesnė, kad būtų labai platus produktų pasirinkimas, tada iš to galima išgauti ką nors skanaus. Ir kad publika suprastų, kas yra daroma, nes žmonės nelabai suprato, kai "Virėjų kovose" darė visokias fantastikas. Jie gyvenime neužsisakytų tokių dalykų. Ko žmogus nesupranta - to ir nenaudoja.
Kokias laidas jūs pats žiūrite?
Pasišlykštėjimą kelia kai kurie vadinamieji humoro šou - tokio intelekto lygio laidų apskritai neturėtų būti. Dar žemesnio lygio laidos man išvis neegzistuoja, perjungiu kitą kanalą.
O normali laida - "Gustavo enciklopedija", "Formulė 1" - labai gera, patinka Dž. Oliverio šou. O šiaip labai to "teliko" ir nežiūriu.
Amerikoje prie psichoanalitikų driekiasi buvusių televizijos laidų vedėjų eilės. Kai nebesifilmuoja, praranda reikšmingumo pojūtį, jaučiasi nematomi žmonės, tarsi jų jau išvis nebūtų. Nebijote, kad šitaip gali nutikti jums?
Aš tam esu pasiruošęs. Reikia žinoti, kad viskas kažkada baigsis, ir teks užsiimti tuo, ką darei iki tol. Restoranuose esu išdirbęs 11 metų. Tad kažkokiu būdu darbą vis tiek susirasčiau. Aš niekada nenorėjau būti matomas, esu labai santūrus žmogus. Tiesiog dirbu savo darbą. Ir tas dėmesys yra laikinas - greit praeis.
Esate gurmanas ir kitose gyvenimo srityse?
Tam nėra laiko. Nejaučiu, kad mėgaujuosi gyvenimu. Tai gali sau leisti tie, kurie daug keliauja, nelabai mąstydami apie savo pinigus. Kuriems nereikia laukti, kol nusipirks geresnį "teliką", ir nėra niekam įsiskolinę. O mūsų gyvenimas - rutina, bėgi - dirbi, surandi laiko vaikui, duok Dieve. Su žmona pasidžiaugiame vienas kitu. Kol kas yra šitaip, ir aš labai tikiuosi, kad taip ir išliks.
Jeigu pasiūlytų pagaminti patiekalą krizės tema?
O, jau vien tas žodis! Pasielgčiau, kaip mano tėvas darydavo: yra tokie makaronai "po-flotsky" - kaip jūrų laivyne. Išverdi tokius ilgus plonus makaronus vandeny, sviestuko užsidedi, ir viskas.
Ivona ŽIEMYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą