Šį sekmadienį susitiksime su archeologu, knygos „Lietuva. 101 legendinė vieta“ autoriumi Vykintu Vaitkevičiumi – apsilankysime Bajoruose, vietovėje, kurią dvylika metų tyrė mokslininko vadovaujama jungtinė Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto ir Kaišiadorių muziejaus archeologinė ekspedicija.
Tyrimų vietoje kadaise plytėjo senasis Švenčius. Per praėjusius šimtmečius ežeras traukėsi, o jo duburys pelkėjo. Vėliau jis suskilo į tris mažesnius ežerus: Švenčių, Švenčiuką ir Briaunį. Pasak Vykinto Vaitkevičiaus, archeologiniai tyrimai Bajoruose leidžia daryti išvadą, kad mirusiųjų palaikai – ugnies nepaliesti kaulai bronzos amžiuje ir sudegę kauliukai ankstyvaisiais viduramžiais – buvo skandinami senojo Švenčiaus ežero vandenyse.
Sužinosime apie senovės lietuvių laidojimo į vandenį paprotį ir jo mitologines priežastis, ekspedicijos dalyviai istorikas Vytautas Budvytis, psichologė Elona Lovčikienė, moksleivis Faustas Vaičiulis pasidalins savo įspūdžiais, išgirsime pasaką „Antimi pavirtusi sesuo“ ir padavimą „Akmuo Gaidelis“. Laida bus rodoma 09 09 d. (sekmadienį), 9 val., kartojama 10 d. (pirmadienį) 10.40 val., 12 d. (trečiadienį) 14.10 val., 14 d. (penktadienį) 11.40 val. per Balticum TV.
Po savaitės patrauksime link Baltijos pajūrio, į Įpiltį. Gyvenvietė šiandien apima Senosios Įpilties, Naujosios Įpilties, Benaičių, Lendimų kaimus ir yra viena iš seniausiai apgyvendintų pajūrio vietovių. Istorinėje kuršių žemėje randama daug mitologinių objektų, apie kuriuos pasakojami padavimai, – tai ir šalia pagrindinio Senosios Įpilties piliakalnio esantis Aukuro akmuo, ir Naujosios Įpilties Alkos kalnas, ir Laumės kūlis.
Senojoje Įpiltyje, netoli Marijos kalnelio, Graistupio upelio dešiniajame krante kyšo įspūdingo dydžio akmuo, vadinamas Aukuro akmeniu, iš po kurio trykšta gydomosiomis savybėmis garsėjantis šaltinis. Yra išlikęs padavimas apie akmens ir šaltinio kilmę.
Išliko pasakojimas ir apie tai, kad Naujosios Įpilties kalne veikė senovės pagonių šventvietė. Čia buvo akmuo su dubeniu, kurį vietiniai gyventojai vadino Aukuro akmeniu. Jį sunaikino XX a. pradžioje. Taip pat pasakojama apie keistus nutikimus ir regėjimus ant šio kalno.
Kiek toliau nuo Naujosios Įpilties Alkos kalno, Juodupio upelio dešiniojo kranto dauboje guli dar vienas įspūdingas akmuo, vadinamas Laumės kūliu. Jis įtrauktas į Lietuvos didžiausių riedulių dešimtuką. Pasakojama, kad kadaise ant akmens stovėjo pirtis, o akmuo pramintas Laumės kūliu neatsitiktinai – manoma, kad ant jo savo pėdos žymę paliko laumė.
Aplankysime šias vietoves, išgirsime įdomius pasakojimus. Su mitologu, prof. dr. Rimantu Balsiu aiškinsimės, kodėl pirtis senovės lietuviams buvo šventa vieta ir kokiais darbeliais garsėjo laumės. Laida bus rodoma 09 16 d. (sekmadienį) 9 val., kartojama 17 d. (pirmadienį) 10.40 val., 19 d. (trečiadienį) 14.10 val., 21 d. (penktadienį) 11.45 val. per Balticum TV.
Televizijos laidų „Po baltų Lietuvą: padavimų žemėlapis“ kūrybinė grupė: režisierė Nijolė Jačėnienė, operatorius Saulius Gudas, videomontuotojas Algis Galatiltis, videoanimatorius Tadas Sokolovas, kompozitorius Kristijonas Lučinskas, aktorius Sigutis Jačėnas.
Dėkojame už pagalbą Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo ir Klaipėdos apskrities viešajai Ievos Simonaitytės bibliotekoms, leidyklai „Alma littera“, knygos „Lietuva. 101 legendinė vieta“ autoriams Daivai Vaitkevičienei ir Vykintui Vaitkevičiui. Informaciniai partneriai: dienraštis „Vakarų ekspresas“, portalas Alkas.lt.
Projektą iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, rengia VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą