Pirmieji Klaipėdos radistai išplaukė į platesnius vandenis

Prieš 15 metų Klaipėdoje įsikūrusios pirmosios regioninės radijo stoties "Laluna" vieni pirmųjų radijo laidų vedėjų šiandien su nostalgija prisimena laikus, kuomet entuziastų nuo nulio kuriamas radijas tapo vienu iš netikėtų ir smagių gyvenimo etapų. Rolandas Bražinskas ir Robertas Petrauskas, savo karjerą pradėję "Lalunoje", šiandien, pasukę visiškai skirtingais gyvenimo keliais, vis dėlto tvirtina, jog darbas radijuje paliko didžiulį antspaudą, persekiojantį ir dabartiniame gyvenime.

Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio patarėjas Rolandas Bražinskas prisiminė, jog radijo stotyje atsirado 1996 metais, praėjus vos metams po stoties įkūrimo. Tuo metu R. Bražinskas dirbo disko klube "Vox maris", buvo didžėjus. "Tačiau daug kas buvo nerealizuota: svajonės, projektai, energija", - pasakojo legendinės laidos "Alaus studija" kūrėjas.

Neįprastas formatas

Vienam iš "Lalunos" steigėjų pasiūlius prisijungti, Rolandas sutiko su sąlyga, jog galės dalyvauti radijo veikloje su savo kuriamu projektu. "Bandžiau sugalvoti tai, kas man būtų malonu ir įdomu. Taip ir gimė laida "Alaus studija". Tai buvo šiais laikais neįmanomo formato laida, transliuojama drastišku laiku - sekmadienį nuo 21 val. iki vidurnakčio. Kas bent kiek įsivaizduoja radijo ar televizijos darbo principus, supranta, kad tai labiausiai "miręs" eterio laikas", - pasakojo Rolandas. Nepaisant netinkamo eterio laiko, "Alaus studija" buvo viena populiariausių "Lalunos" laidų, kurią daugelis prisimena iki šiol.

Buvęs radijo laidų vedėjas prisiminė, jog tuo metu pokalbių šou visi kūrė kaip mokėjo, nes pavyzdžių nebuvo. Tačiau neįprasta buvo tai, jog "Alaus studijos" vedėjas laidos metu deklaruodavo, jog ragauja alų ir juo vaišina pokalbininką. "Per tris valandas kartais paragaudavome ir po tris bokalus. Tiek prisivaišinus ne tik pasikeisdavo pokalbio stilistika, bet ir atsiverdavo didesnės pokalbininko galimybės. Pirštą nuolat reikėdavo laikyti ant raudono mygtuko, kuris išjungdavo mikrofoną, nes esant tik gyvam eteriui ir skambinant įvairiems žmonėms galėjo visko nutikti", - juokėsi R. Bražinskas, svarstydamas, jog lengvo ir labai gero klaipėdietiško gėrimo vartojimas radijo eteryje šiais laikais būtų visiškai neįmanomas dėl pasikeitusių įstatymų.

Dar vienas laidos išskirtinumas buvo tas, kad pokalbininkai, kuriuos Rolandas kviesdavo į studiją, būdavo įvairiausio plauko - nuo kandidato į prezidentus iki rėmėjų taksi per pusvalandį atgabento atsitiktinio žmogaus. "Ir ko tik "Alaus studijoje" nėra buvę. Man ir striptizą šoko, ir kolektyviniai pokalbiai vykdavo, yra buvęs net lytinio akto imitavimas, - šypsojosi Rolandas. - Tai buvo gražus, šaunus laikotarpis, kurį nostalgiškai prisimenu ir dėl nieko nesigailiu."

R. Bražinskui teko vesti ir dar vieną "Lalunos" laidą "Kalbėkim atvirai". Čia jis jau turėjo partnerę Audronę Umbrasienę, diskutuodavo su žmonėms rūpimomis temomis, dalindavo patarimus.

Į televiziją

"Alaus studijos" kūrėjas "Laluną" paliko 1998 metais. "Laida jau buvo pasikeitusi apie tris keturis kartus. Keitėsi laikas, buvau pradėjęs vesti su kolega Skirmantu Jutkoniu, - pasakojo Rolandas. - Yra tam tikri cikliniai laikotarpiai. Negaliu pasakyti, kad išsisėmiau, tiesiog praėjo tas laikas ir darbas taip smarkiai "nebevežė".

Po radijo R. Bražinskas su visa "Alaus studija" iškeliavo į televiziją. "Balticum" TV eteryje kurį laiką vedė šią laidą televiziniu formatu. Kiek vėliau gavo pasiūlymą dirbti vieno prekybos tinklo marketingo skyriuje. "Labai normali evoliucija - nuo pramogų ir reklamos gamybos ir organizavimo perėjau į aukštesnį lygį. Išėjau dirbti rinkodaros vadovu ir buvau atsakingas už visą Vakarų regioną. Prasidėjo kitas, rimtas etapas", - pasakojo Rolandas.

R. Bražinskas "Lalunos" eteryje startavo su legendine tapusia laida "Alaus studija".

O po to sekė dar kiti etapai - pavyzdžiui, vadovavimas "Nesės" grupės marketingo skyriui. Čia Rolandą vėl prigriebė radijo virusas. "Leidausi į dar vieną avantiūrą. Susiklosčius aplinkybėms, susibūrus savai komandai buvom įkūrę radijo stotį "Vox maris". Ji gyvavo, bet vėliau negalėjom kartu tęsti visų darbų, truputį išsiskirstėm. Taip ir susiklostė aplinkybės - nesugebėjom išlaikyti, projektą padėjo suvalgyti ir ta pati krizė", - pasakojo pokalbininkas.

Pasikeitė kardinaliai

Dabar R. Bražinskas yra susisiekimo ministro patarėjas. "Visiškai nieko bendro su pradine veikla. Galėčiau kuruoti kokį nors radijo ir televizijos centrą, tačiau tenka dirbti su uostu, vandenimis ir keliais. Sritys pasikeitė kardinaliai", - šypsojosi politikos keliu pasukęs radistas.

"Sąžiningai kalbant, mano radijo karjera didžiausią įtaką padarė politinei karjerai. Manau, kad dalyvaudamas pirmuosiuose rinkimuose laimėjau, nes buvau populiarus dėl "Alaus studijos". Ir ta "Alaus studijos" aura mane lydėjo daugelį metų. Tačiau galiu pasakyti, kad tai ne tik padėjo, bet ir trukdė. Pačioje pradžioje politikai, kolegos ar administracijos darbuotojai nelabai norėdavo mane rimtai priimti. Nežinojo, ar aš apskritai galiu būti rimtas, konstruktyvus, nes leidau sau pablevyzgoti radijo eteryje, tai kaip čia aš Tarybos salėje dabar rimtai kalbėsiu apie rimtas miesto problemas. Bet per laiką įrodžiau, kad galima profesionaliai atlikti bet kokį darbą - jei reikia, radijuje būti linksmam, o iškilus rimtiems klausimams spręsti juos visai kitaip", - sakė R. Bražinskas.

Paklaustas, ar norėtų bent trumpam grįžti prie radijo mikrofono, R. Bražinskas buvo linkęs sakyti ne: "Vox maris" jau bandžiau - daugiau nei metus dirbau eteryje. Atvirai pasakius, išaugau iš to, nebedreba paširdžiai. O šiaip mane radijas išmokė formuluoti mintis. Ir dabartinėje mano karjeroje tai labai praverčia", - reziumavo R. Bražinskas.

Sunkiausia keltis

TV3 sporto žinių žurnalistas ir krepšinio komentatorius Robertas Petrauskas prisiminė į "Laluną" pakliuvęs dar pačioje pradžioje. 1995 m. nugirdęs, jog uostamiestyje kuriama nauja radijo stotis, sudalyvavo konkurse. Po jo Robertui teko praeiti visą radijo laidų vedėjo tobulėjimo kelią - nuo naktinės iki populiariausios rytinės programos, vėliau tapo ir programų direktoriumi bei redaktoriumi. "Buvo labai smagu. Dabar visi jau bando daryti tai, kas yra išrasta, sugalvota, o mes tada pradėjome nuo nulio. Tą radijo stotį kūrėme ir auginome patys", - pasakojo R. Petrauskas.

Vienam pirmųjų "Lalunos" radijo laidų vedėjų labiausiai įsiminė tai, jog vedant rytinę programą tekdavo keltis labai anksti - apie 5.30 val. ryto. "Aš tada važiuodavau ir mašinoje dainuodavau, nes šiaip esu pelėda ir tokiu metu ne tik pats miegu, bet ir mano balsas snaudžia. Eteryje turėjau apsimesti, kad esu patenkintas vieversys, - šypsojosi Robertas. - Sudėtinga. Pats geriausias laikas buvo po to, kai išvažiavau iš Klaipėdos ir kurį laiką dirbau radijo stotyje Vilniuje. Tada gavau ko gero idealiausią laiką - nuo 10 iki 14 val. Tada nereikia anksti keltis ir kai pabaigi darbą, diena dar nėra pasibaigusi. Radijo formatas yra tikrai patrauklus, nes leidžia tau gyventi. Tu gali išlieti save radijuje, realizuoti, pabendrauti su klausytojais, pagroti muzikos, ir po to dar turi laiko viskam kitam, kas aplink tave."

R. Petrauskas savo karjerą "Lalunoje" baigė 2003 metais: "Ateina laikas, kai pagalvoji, kad ant šito kalno užlipai ir nebenori būti ant jo viršūnės, nes matai kitą. Man atrodo, jog visuomet gyvenime taip reikia daryti, kad sau neįkyrėtum. Juk nebesi tas akis išdegęs entuziastas, koks buvai pradžioje. Reikia visą laiką ieškoti naujų iššūkių. Žinoma, sunku tai daryti - viską, ką darei, mesti ir galvoti kažką naujo. Bet išvažiavau ir viskas tiesiog susidėliojo. Lentynos gyvenime niekada nebūna tuščios."

Galėtų grįžti

Robertas pradėjo komentuoti krepšinio varžybas, o po 2004-ųjų olimpiados ir specialiai tai progai rengtos laidos buvo pakviestas dirbti į TV3 sporto žinias. Taip prie jau įprasto darbo įrankio - mikrofono - atsirado dar ir televizijos kamera. "Taip dirbu iki pat šiol - sporto žiniose ir komentuoju krepšinį, o šalia dar susigalvoju ir kitokių veiklų. Pavyzdžiui, knygą parašiau, nes vis norisi kažko naujo. Taip ir gyveni žmogus", - šypsojosi R. Petrauskas.

Buvęs "Lalunos" balsas pripažino, jog darbas radijo eteryje padėjo ir tolimesniam karjeros vystymuisi: "Aš nežinau, ką daugiau galėčiau daryti. Gyvenime kiekvienas iš mūsų kažką sugeba, o kažko ne. Vieni šokti, kiti piešti, treti dainuoti. Aš nieko panašaus nemoku, moku tik pakalbėti, - šypsosi. - Aplink tą sugebėjimą ir lipdau visą savo veiklą. Knyga - lygiai tas pats. Tai kalbėjimas, tik išdėliotas ant popieriaus. Reikia atrasti tai, kas yra labiausiai prie dūšios, ką labiausiai sugebi. Jei žmogus atranda, tai, manau, jis yra laimingas."

Pasiteiravus, ar norėtų grįžti į radijo studiją, Robertas prisiminė posakį "niekada nesakyk niekada": "Prieš keletą mėnesių lankiausi "Radiocentro" studijoje kaip svečias ir pagalvojau, kad jausmas labai geras. Nežinau, kaip tai atrodytų realybėje, jeigu reikėtų dabar grįžti ir vesti kokį "Top 40-uką" ar ryto programą. Bet manau, kad šitoje vietoje netinka tas posakis, kad antrą kartą į tą pačią upę neįbrisi. Čia truputį kitaip. Aš manau, kad radijas, kaip ir televizija, palieka žmoguje kažkokį antspaudėlį. Kartais pagalvoju, kas dabar būtų, jeigu prarasčiau visus savo darbus. Ko gero, pradėčiau nuo to, kad nusiųsčiau savo CV į keletą radijų", - juokėsi R. Petrauskas.

R. Petrauskas sakosi geriausiai sugebantis kalbėti, todėl apie tai ir lipdantis visą savo karjerą.