„Saulė sodą sodino...“ apie senųjų amatų meistrę Virginiją Rimkutę

„Saulė sodą sodino...“ apie senųjų amatų meistrę Virginiją Rimkutę

Laidoje daugiau sužinosime apie pynimą. Tačiau ne iš vytelių, o įvairių natūralių pluoštų, mus pasiekusį iš neolito laikų.

Įvairių senųjų amatų meistrė Virginija Rimkutė pagal išsilavinimą yra archeologė. Ji užsiima eksperimentine archeologija, susijusia su  tekstile: tiria pluoštus, juos atkuria, gamina, verpia, audžia medžiagas, siuva iš jų drabužius, veja virves. Virginija Rimkutė dalyvauja tarptautinėse konferencijose, bendradarbiauja su įvairiais muziejais – jiems rekonstruoja senus tekstilės eksponatus. „Praėjusių amžių tekstilė randama mažais gabaliukais, bet kai aš žinau, kas tai yra, galiu atkurti visą drabužį“, – sako Virginija Rimkutė.

 

Manoma, kad pirmieji audiniai buvo iš medžio karnų, žolės. „Seniausi audiniai – grynieji. Lininiai audiniai pradėti austi senovės Egipte 5 tūkstantmetyje prieš m. e., vilnoniai – Azijoje, senovės Egipte, Peru 4 tūkstantmetyje prieš m. e., medvilniniai – Indijoje ir Peru 3 tūkstantmetyje prieš m. e., šilkiniai – Kinijoje 3 tūkstantmetyje prieš m. e.  Lietuvoje seniausi audiniai rasti iš neolito, tai – audeklo skiautė ir iš liepos karnų pinti dembliai“ (iš „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“).

 

Virginija Rimkutė parodė ne tik natūralius pluoštus, iš kurių senaisiais laikais buvo pinami drabužiai, bet ir savo rankomis atkurtus neolito laikų pintus drabužius, papasakojo apie jų dėvėjimo ypatumus, kitų laikotarpių senąją tekstilę. Jos manymu, neolito amžių galima būtų pavadinti „pagaliukų epocha“, nes juos naudojant buvo sukamas siūlas. Vėliau atsirado verpstukai, verpstės, prieverpstės, verpimo rateliai, audimo staklės ir kiti įrankiai, naudojami audinių gamybai.

 

Pasak dailėtyrininkės Teresės Jurkuvienės, „Verpstės, rateliai, staklės stovėjo kiekvienoje sodyboje. Nors nelengvi, tekstilės darbai daugumos moterų būdavo mielai atliekami, nes tai buvo jų kūryba, teikianti pasitenkinimą ir kaimynų pagarbą. Naminio audimo amatas Lietuvoje buvo išsaugotas per visą dvidešimtąjį amžių. Tiesa, nuo amžiaus vidurio labai mažai kas beaudžia savo šeimai.“

 

Senovės lietuviai audimą siejo su aukojimu, magišku ritualu. Buvo tikima, kad verpdamas, vydamas, mazgydamas, pindamas žmogus tiesiogiai bendrauja su paslaptingomis likimo jėgomis, taip kurdamas savąjį. Šiandien rankomis beveik neverpiama, neaudžiama... Kyla klausimas, o kas tada mūsų dienomis kuria žmogaus likimą? Gal modernizuota verpimo ir audimo technika?

 

Laida apie archeologę, amatininkę Virginiją Rimkutę ir senąją tekstilę bus rodoma liepos 12 d., sekmadienį, 9 val., kartojama 13 d. 9 val., 14 d. 16.50 val., 16 d. 14 val., 18 d. 11.15 val. per Balticum TV. 

Kūrybinė grupė: Nijolė Jačėnienė (režisierė), Jonas Tumasonis-Adominis (operatorius), Eglė Šilaikaitė (montuotoja), Kristijonas Lučinskas (kompozitorius), Laurynas Bolnis (videografikas), Sigutis Jačėnas (tekstų skaitovas). VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“ projektą iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Partneriai: Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, informaciniai partneriai – interneto portalas Alkas.lt, dienraštis „Vakarų ekspresas“.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder