Siūloma nustatyti naują LRT Tarybos ir generalinio direktoriaus skyrimo tvarką

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme siūloma nustatyti naują LRT Tarybos ir generalinio direktoriaus skyrimo tvarką, suteikiant daugiau galių Seimui (kaip tautos atstovybei) bei naujai įkurtam Ramūno Karbauskio vadovaujamam Seimo Kultūros komitetui.

Prieš gegužės 7-ąją - Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną - tokias Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisas įregistravo Seimo narys „tvarkietis“ Petras Gražulis.

Pagal siūlomą projektą, LRT generalinį direktorių Seimo Kultūros komiteto teikimu 5 metams skiria Seimas.

Įstatyme siūloma įteisinti, kad LRT generalinis direktorius dėl Seimo Kultūros komiteto pareikšto nepasitikėjimo gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, jeigu tam pritaria daugiau nei pusė visų Seimo narių.

Pagal P. Gražulio pasiūlytas įstatymo pataisas, LRT Taryba svarsto metines LRT veiklos ataskaitas ir jas tvirtinimui teikia Seimo Kultūros komitetui, nustato LRT generalinio direktoriaus, jo pavaduotojų atlyginimus ir LRT darbo apmokėjimo sistemą.

Įstatymo projekte taip pat siūloma LRT neleisti pasirašinėti komercinių sutarčių su prodiuserinėmis kompanijomis, numatyti reklamos draudimą ne tik LRT radijo ir televizijos programose, bet ir internetiniuose portaluose.

Pagal projektą, „LRT neturi teisės sudaryti komercinių sutarčių su prodiuserinėmis ir (ar) panašią veiklą vykdančiomis kompanijomis“.

„Šiuo metu įsivyravusi praktika, kuomet LRT perka turinį iš tų pačių prodiuserinių kompanijų, taip galimai mokesčių mokėtojų pinigus skirdama proteguojamiems asmenims. Tokiais veiksmais LRT diskredituoja savo, kaip nacionalinio transliuotojo vardą, todėl Seimas turėtų pareikalauti, kad LRT taryba tinkamai vykdytų įstatymo nustatytą prievolę užtikrinti, jog nacionalinis transliuotojas vykdytų LRT Strategijoje iškeltus uždavinius. Tą galima įgyvendinti tik sugriežtinus LRT kontrolę“, - sako P. Gražulis.

Pagal siūlomą projektą, asmuo, skiriamas į LRT generalinio direktoriaus pareigas, negali būti jokios politinės partijos ar organizacijos narys.

Pasak P. Gražulio, įstatyme palikta spraga Tarybai nustatyti pasirinktą generalinio direktoriaus pavaduotojų skaičių, todėl siūloma įtvirtinti nuostatą, kad LRT generalinis direktorius negali turėti daugiau nei 2 pavaduotojus.

„LRT disponuoja didelėmis mokesčių mokėtojų lėšomis, todėl transliuojamas turinys turi atitikti įstatyme numatytus tikslus ir misiją. Siūlomomis įstatymo pataisomis bus sukurtas naujas LRT vadovybės skyrimo mechanizmas ir papildomos kontrolės funkcijos, kurios leis prižiūrėti mokesčių mokėtojų lėšų naudojimą. Tokiu būdu bus užtikrinamas finansinis skaidrumas, objektyvumas, įgyvendinami demokratijos ir nuomonių įvairovės principai“, - sako P. Gražulis.

Jo vertinimu, LRT generalinis direktorius bei Taryba turi per daug suteiktų teisių ir per mažai priežiūros.

„Reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad šįmet LRT biudžetas siekia beveik 34 mln. eurų, todėl būtina griežtesnė mokesčių mokėtojų lėšų kontrolė. Taip pat, įsteigus naują Seimo Kultūros komitetą, yra būtina pakeisti ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą“, - sako P. Gražulis.

Šiuo metu įstatyme numatytas reklamos draudimas tik LRT radijo ir televizijos programose, o reklama interneto svetainėse nėra reglamentuota. Taip pat įstatyme nėra draudžiama pirkti turinio iš prodiuserinių kompanijų.

Dabar galiojančiame įstatyme numatyta LRT Tarybos sudarymo tvarka. Šiuo metu Tarybą sudaro 12 asmenų, iš kurių po 4 narius deleguoja Lietuvos Respublikos Prezidentas, Seimas bei visuomenės, mokslo ir kultūros organizacijos. Įstatyme nustatyta, kad Tarybos sudarymą organizuoja Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, kurio nuo šios Seimo kadencijos pradžios nebeliko. Taip pat, įstatyme įtvirtinta nuostata, kad Taryba dirba pagal savo pačios patvirtintą darbo reglamentą, o generalinis direktorius skiriamas viešo konkurso būdu.