Tomas Stanikas: „Sveikata Vydūnui yra visos asmenybės darna“

2013-aisiais – Sveikatingumo metais, ketvirtojo Vydūno knygos „Sveikata. Jaunumas. Grožė“

leidimo pratarmėje Tomas Stanikas rašė: „Sveikata turėtų būti kiekvienam savaime suprantama vertybė. Tačiau gyvenimo patirtis rodo, kad dauguma žmonių susivokia tik tą vertybę praradę, o beveik visas medicinos mokslas skirtas ligų nustatymui ir jų gydymui, ne visada veiksmingam ir bene šimteriopai brangesniam negu sveikatos saugojimas. Todėl kiekvienam, netgi tik ekonomiškai galvojančiam žmogui, turėtų būti priimtinas Vydūno teiginys, kad „daug svarbiau yra rūpintis savo sveikata, negu ligų gydymu“.

Vydūnas nebuvo gydytojas, bet ankstyvoje jaunystėje pats įveikęs tais laikais nepagydomą ligą, gerai suprato sveikatos vertę ir, jausdamas pašaukimą tarnystei, siekė dalintis savo patirtimi ir išmanymu. Jau prieš šimtą metų „Jaunime“ jis skatino „gyventi paprastai ir saikiai, vengti lepumo, valdyti savo prigimtį, nebūti žmonių ir dalykų vergu, miklinti nuolatos savo kūną, dvasią ir sielą“. Savo sveikatos mokymą Vydūnas grindė ir pažangiu mokslu, ir amžių išmintimi, o vėliau jį pateikė atskira knyga „Sveikata. Jaunumas. Grožė“, išleista Tilžėje 1928 m.

Žmogus Vydūnui – dvasinė esybė, kurios uždavinys – tarnauti Kūrybos galioms, apreikšti žmoniškumą, o protas ir kūnas tėra tam priemonės. Todėl ir sveikata Vydūnui yra visos asmenybės darna, „netrukdomas veikimas gyvojo pavidalo esmės, nestabdomas kūrimo vyksmas“, o „giedrusis žmoniškumas yra tikriausias sveikatos ir apskritai žmoniško gyvenimo pagrindas“. Šiais žodžiais išsakyta Vydūno sveikatos filosofijos esmė.

Keletą žodžių reikia tarti apie mitybą. Paprastai žmones ji labiausiai domina. Iš tiesų, neteisinga mityba skatina daugelį ligų, ir ją būtina keisti. Vydūno manymu, „žmonės per daug, per dažnai ir per daug viso ko valgo; pakaktų trečdalio to, ką jie įpratę valgyti“. Prie „žmoniško mitimo“ jis pataria pereiti palaipsniui, per septynerius metus.

Anot Vydūno, esminis pokytis turėtų būti mėsos atsisakymas – ne tik dėl kūno sveikatos, bet ir todėl, kad valgantis mėsą žmogus gauna ir žemesnį „gyvūniškumo“ pradą, ir žudomo gyvūno patirtį. Tai tikrai neaukština žmogaus. Žmoniškai mitybai žmogus turi užaugti. Vydūnas primena: „ne susilaikymas nuo mėsos padaro žmogų prakilnesnį, bet prakilnus žmogus atsižada mėsos“.

Norinčiam tapti žmoniškesniu ir sveikesniu, reikės mokytis „visą savo gyvenimą tvarkyti iš dvasios-sielos“ aukštumų. Šiuolaikiniam žmogui, augusiam „daiktų kultūroje“, tai tikras iššūkis, tai viso gyvenimo uždavinys.

Džiugu, kad sveikatingumo metai skelbiami ir Vydūno žodžiais: ,,Žmogus iš prigimties turi būti sveikas ir laimingas, o ligos tik išimtis, kurios galima išvengti...“. Tik tam nepakaks medikų patarimo, kad „tereikia sveikai maitintis, reguliariai mankštintis ir atsisakyti žalingų įpročių“. Reikės dar suprasti sveikatą ne vien kaip asmenišką reikalą, bet kaip svarbią dvasinės kultūros dalį ir pripažinti, kad ,,doras gyvenimas yra vyriausias žmogaus buvimo pasaulyje ir todėl jo sveikatos pagrindas“.

Radijo pokalbiai su Tomu Staniku bus transliuojami gegužės 26 d. ir birželio 2 d. (šeštadieniais), kartojami gegužės 27 ir birželio 3 d. (sekmadieniais), 8 val. per Extra FM. Svečią Lietuvos nacionalionio kultūros centro garso įrašų studijoje kalbins aktorius Ramūnas Abukevičius.

Projektą iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, rengia VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“.