Sako, jog žmonės linkę pamiršti nuoskaudas ir suklupimus, bet Kubiliaus dūrių į paširdžius tikriausiai niekas niekada nepamirš, net ir po penkių kartų. Juk jo laikais po naktinių permainų, kai pusė Lietuvos atsidūrė žemiau skurdo ribos, kilo pirmasis, ne vieną išgąsdinęs mitingas prie Seimo. Dužo ne tik langai, dužo ir Kubiliaus svajonė kada nors tapti autoritetu. Kokiu ten autoritetu tapsi, kai Kalėdų proga iš dovanų kapšelio naujus mokesčius ištrauki. Esą nuogirdų, jog p. Kubilius netgi buvo pradėjęs režisuoti lietuvišką filmą „Šioje šalyje nėra vietos senukams”. Nepaisant velnių priėdusio opozicionieriaus belieka pasidžiaugti, jog vietoj žemės drebėjimų ir taifūnų turime kur kas mažesnes kubiliškas išdaigas.

Rašyti komentarą