Žmogaus teisės kartais yra visai neblogas dalykas. Galima sukurti jų komitetą, galima tapti jo pirmininke ir taip prisidurti prie kuklios seimūnės algos. Dar galima važinėti po Lietuvą ir skelbti, kokį svarbų darbą dirbi. Tik nepamanykite, kad ponia Žvikienė eina į susitikimus su žmonėmis ir aiškinasi, kodėl jie neturi teisės oriai gyventi, gauti padorią algą. Ne, komiteto pirmininkė mieliau nuvažiuoja į kurį nors miestą, pabendrauja su vietos politikais. Kompaniją kelionėje palaiko Seimo kontrolieriai. Nei politikai, nei kontrolieriai gyvenimu nesiskundžia, todėl su jais švęsti daug smagiau nei su vargo bitėmis.
Rašyti komentarą