Šiltuoju metų laiku užpultųjų daugėja
Per šių metų pirmąjį pusmetį medicinos pagalbos kreipėsi 229 Šiaulių apskrities gyventojai, kurie buvo apkandžioti, apseilėti, apdraskyti šunų bei kitų gyvūnų.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro specialistai suskaičiavo, kad Šiauliuose registruoti 75 gyventojai, nukentėję nuo gyvūnų, Šiaulių rajone – 36, Akmenės rajone – 12, Radviliškio rajone – 34, Kelmės rajone – 26, Pakruojo rajone – 22 ir Joniškio rajone – 24.
Iš 229 sužalotų žmonių užregistruoti 172 suaugusieji ir 57 vaikai iki 15 metų amžiaus.
„Įsibėgėjus šiltajam metų sezonui, kuomet gyventojai ir jų augintiniai daugiau laiko praleidžia lauke, gamtoje, pranešimų apie gyvūnų užpultus ir apkandžiotus žmones daugėja, nuo balandžio mėnesio suskaičiuota nukentėjusiųjų per pusantro šimto“, – sakė Daiva Kulikauskienė, Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės vyriausioji specialistė.
Kanda žiurkės ir ežiai
Specialistės teigimu, 139 žmones apkandžiojo šeimininkus turintys šunys, nuo benamių šunų dantų nukentėjo 41 žmogus.
Nemaža dalis asmenų kreipėsi į medikus dėl kačių įkandimų ar apdraskymų, iš jų 28 gyventojai nukentėjo nuo šeimininkus turinčių kačių, 14 – nuo benamių.
„Užregistruoti 2 atvejai, kai gyventojai nukentėjo nuo ežio ir žiurkėno. Nuo laukinių gyvūnų nukentėjo 5 gyventojai: 3 iš jų apkandžiojo žiurkės, 2 – audinės“, – skaičiavo specialistė.
Apie įkandimų atvejus visuomenės sveikatos specialistai pranešė Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Nė vienam veterinarijos specialisto stebėtam augintiniui pasiutligė nepasitvirtino.
„Nuo nežinomų, po apkandžiojimo pabėgusių laukinių ar naminių gyvūnų nukentėjo 60 gyventojų. Siekiant šiuos asmenis apsaugoti nuo pavojaus susirgti pasiutlige, buvo paskirta pasiutligės vakcina“, – sakė D. Kulikauskienė.
Neįvertindami galimų pasiutligės pasekmių, skiepytis atsisakė arba patys savavališkai nutraukė pradėtą pasiutligės skiepijimo kursą 14 gyventojų.
Ką reikėtų žinoti apie pasiutligę?
Pasiutligė – ūminė žmonių ir gyvūnų virusinė centrinės nervų sistemos liga (encefalomielitas), kuri per 10 dienų nuo klinikinių simptomų pradžios baigiasi koma ir mirtimi.
Tai liga, kuri perduodama tiesiogiai nuo gyvūno gyvūnui ir nuo gyvūno žmogui. Pasiutlige sergantys gyvūnai virusus išskiria su seilėmis, todėl pasiutlige dažniausiai žmogus užsikrečia gyvūnui įkandus.
Šia liga taip pat galima užsikrėsti ir kai sergančio gyvūno seilės ar audiniai patenka ant pažeistos odos ar gleivinių.
Pagrindinis pasiutligės viruso rezervuaras – plėšrūs laukinės faunos žinduoliai: lapės, vilkai, usūriniai šunys, šakalai, laukinės katės, barsukai, kiaunės, žebenkštys, šikšnosparniai. Iš naminių gyvūnų pasiutlige serga šunys, katės, galvijai, kiaulės ir kiti.
Žmogus, turėjęs kontaktą su nežinomu naminiu ar laukiniu gyvūnu, turi kuo skubiau kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl pasiutligės vakcinacijos. Pasiutligės profilaktikos kursui skiepijamos 5 vakcinos dozės – 0, 3, 7, 14 ir 28-ą dieną nuo skiepijimo pradžios.
Skiepai nuo pasiutligės gali būti neskiriami tokiu atveju, jei žmogus nukentėjo nuo naminio gyvūno ir gydytojui gali suteikti reikalingą informaciją apie augintinį – šeimininko vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, telefono numerį, gyvūno skiepijimo nuo pasiutligės datą.
Turint tokią informaciją, apkandžiojimo atvejis pranešamas atsakingoms institucijoms, kurios organizuoja gyvūno privalomą stebėjimą dėl pasiutligės. Gyvūnas stebimas 14 dienų. Jeigu po 14 privalomo gyvūno stebėjimo dienų gyvūnas lieka sveikas, tai reiškia, kad jis negalėjo prieš 14 dienų apkandžioto žmogaus apkrėsti pasiutlige.
Rašyti komentarą