Lietuvoje tokia graži vasara, dar tik rugpjūtis, jo pradžia. Ši vasara labai ilga, kaip ir pavasaris, o mes nenujaučiame, kiek dar užtruks vasariški orai - iki rugpjūčio galo ar iki rugsėjo vidurio. Tiesa, mūsų norai gali būti kitokie nei gamtos planai. Ypač svarbus saulės aktyvumo - dienos ilgis, šviesiojo jos meto trukmė. Nori nenori, bet po poros savaičių ims vėsti vandenys, vakarais virš pievų suboluos rūkai. Tačiau taip dar tik bus, o dabar - pats vasaros gražumas ir atostogų įkarštis.
Gamtoje atostogų nebūna. Vasarą jomis nesidžiaugia ir ūkininkai. Jų didysis rūpestis - javapjūtė, kuri šiemet po labai prieštaringai vertinamų orų gali būti visokia. Vienur derlius tikrai neprastas, kitur jį pasiglemžė sausros. Žmogus visada priklauso nuo gamtos ir turi būti pasiruošęs jos išbandymams.
„Kokie dar išbandymai?“ - miško pievos pakrašty stovi ryto saulės spindulius savo žvilgančiais ragais gaudantis stirninas. Vasaros vidurys jam lemia labai atsakingą (žmonės sakytų - malonų) metą - vestuves. Stirnos - bene dažniausi mūsų krašto kanopiniai žvėrys, jų miškuose ir atvirame kraštovaizdyje yra visur. Tačiau pertekliaus nėra, o patinų, kurie būtų „patys patys didžiausi“, negausu. Kodėl mes visada žiūrime tik į „pačius pačius“? Tai sugalvota ne mūsų, šį supratimą paveldėjome iš gamtos. Juk čia giminę pratęsti leidžiama tik stipriam, galingam - pačiam pačiam... Gamtai labai svarbu, kad kiekvienos rūšies gyvybinė jėga neprastėtų ir neskurstų. Tarp elninių žvėrių (o stirna - viena šių rūšių) patinai už galimybę pratęsti giminę ir užtikrinti jai visavertį gyvenimą kovoja. Tiesa, ragus suremia ir savo jėgą parodo anaiptol ne visi patinai. Dažnai konfliktui išspręsti pakanka tik jėgos ir išvaizdos demonstravimo. Stirnų pasaulyje giminę pratęsia daugelis ir ne pačių tvirčiausių, išvaizdingiausių patinų. Gausiai rūšiai kur kas svarbiau genetinė įvairovė.
Stirnų vestuvės vyksta dabar, o stirniukai gims tik kitos vasaros pradžioje, birželį. Tai negi stirnos nėštumas trunka 11 mėnesių? Elninių žvėrių biologija labai įdomi, nes pradėjęs vystytis gemalas kurį laiką būna latentinės, taigi „poilsio“, būsenos. Jis pradeda vystytis tik žiemą ir iki birželio tampa mažu stirniuku ar elniuku.
Rugpjūtį suprantame kaip didžiojo derliaus metą. Derlius gamtoje suprantamas visai kitaip nei žmonių pasaulyje - čia visa, kas uždera ar užauga, yra skirta tik tos pačios rūšies „reikalams“. Sėklos, vaisiai, ūgliai, lapai - viskas auga „sau“. Žinoma, tų „nuosavų“ turtų būna daugiau, nei reikia, tad dalis be žalos rūšiai tenka ir kitiems naudotojams. Iš tūkstančio užmegztų ir subrandintų sėklų kada nors sudygs tik maža dalis - visa kita teks vabzdžiams, paukščiams, žvėrims ir mums.
Ko jau ko, bet mėlynių be žalos gamtai galime rinkti iki valios. Žinoma, tik tvarkingai, nežalodami pačių mėlynojų, nenaikindami miško paklotės. Ir voveraičių, lepšių ar raudonikių, ūmėdžių rinkti tiek, kiek gebėsime panešti, - kad tik nesujauktume jų augaviečių, nepažeistume grybienos.
Rugpjūtį vyks didieji gamtos pokyčiai. Gamta kaups jėgas ilgam poilsiui, iš naujo aprengs paukščius ir daugelį jų palydės kelionėn. Stebėkime, kas vyksta gamtoje, ir gėrėkimės jos veiksmų tobulumu.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą