Kalba eina apie Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų sprendimą Alai Perederij dėl netinkamo elgesio su gyvūnais skirti 700 eurų baudą be gyvūnų konfiskavimo.
Pastaruoju faktu labiausiai ir pasipiktino A.Tapinas, savaitgalį parašęs du įrašus feisbuke.
Reido metu pernai veterinarijos specialistai iš A.Perederij paėmė 55 šunis. Teismas konstatavo, kad gyvūnų laikymas neatitiko įstatymo reikalavimų ir Reikalavimų gyvūnų veisėjams.
Anot teismo, moteris neužtikrino, kad nebūtų varžoma gyvūnų judėjimo laisvė ir gyvūnams nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia, atliko veiksmus, kurie sukėlė šunims pavojų jų sveikatai ar gyvybei.
A.Perederij, kaip registruotai veisėjai, buvo suteiktas registracijos numeris, kuris jai leido laikyti ir veisti šunis gyvenamosiose patalpose, nenaudojant laikymui jokios įrangos ar lauko voljerų.
Tačiau buvo nustatyta, kad moteris laikė šunis įrangoje ir lauko voljeruose, taip pat laikė ženkliai didesnį skaičių šunų, negu buvo nurodžiusi dar 2013 metais pateiktame savo veiklos aprašyme.
„DogSpotas“ nuotr. /Jonavos daugykloje aptikti gyvūnai
Teismo posėdžio metu A.Perederij kalta prisipažino iš dalies. Ji pripažino savo kaltę tik dėl to, kad nepateikė veterinarijos tarnybai visų dokumentų, tačiau nepripažino kaltės dėl žiauraus elgesio su gyvūnais.
Teismas konstatavo, kad daugumai paimtų šunų buvo nustatyti sveikatos sutrikimai, kuriuos lėmė ilgalaikė jų nepriežiūra. Dviem šuniukams veterinarinės pagalbos nesuteikimas laiku lėmė jų apkurtimą arba kitus negrįžtamus sveikatos sutrikimus. Jau patikrinimo metu buvo nustatyta, kad laiku nesuteikta veterinarinė pagalba bent penkiems šunims.
„A.P. (Ala Perederij – 15min) neabejotinai atliko veiksmus, kurie sukėlė šunims pavojų jų sveikatai ar gyvybei, t. y. savo veikimu ar neveikimu sąlygojo žiaurų elgesį su gyvūnais, kai dėl to gyvūnams grėsė žūtis ar suluošinimas“, – konstatavo teismas.
Spręsdamas gyvūnų konfiskavimo skyrimo klausimą, teismas atsižvelgė į tai, jog minima moteris ganą ilgą laiką užsiėmė šunų auginimu ir priežiūra, buvo registruota veisėja, nebuvo buvusi įspėta ar bausta anksčiau.
Teismas tvirtino, kad moteris „padarė išvadas, įsipareigojo užtikrinti jiems tinkamas laikymo sąlygas, surado tinkamas patalpas gyvūnams laikyti“.
„DogSpotas“ nuotr. /Jonavos daugykloje aptikti gyvūnai
„Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes tikėtina, jog dėl šių pažeidimų padarymo A.P. savo elgesį įvertins savikritiškai bei parodys deramą pareigą ateityje elgtis atidžiai ir rūpestingai prižiūrint savo turimus gyvūnus (šunis), todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju A.P. priklausantys gyvūnai (šunys), nekonfiskuotini“, – teigiama teismo sprendime.
Pasipiktino advokatais ir veterinaru
Reiduose nelegalioms gyvūnų daugykloms aptikti pernai dalyvavusios „Laisvės TV“ įkūrėjas A.Tapinas feisbuke šeštadienio vakarą pasipiktino teismo sprendimu.
„Jeigu pragare yra kažkoks ratas, kurio neužmatė Dantė, tai jis skirtas tokioms kaip Ala Perederij“, – tvirtino visuomenininkas.
Jis sakė, kad teismų sprendimus dažnai lemia geri advokatai, o „čia mes turime problemą“.
Anot A.Tapino, valstybei byloje atstovavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno skyriaus specialistė, o „daugintojų pusėje stojo profesionali Advokatų profesinė bendrija „Jankauskas ir partneriai“ ir jų advokatas Saulius Majauskas“.
„Šiaip čia viskas tvarkoje – advokatų darbas yra ginti, ką jie nori. Bet ir ne visai tvarkoje, nes prieš du mėnesius tas pats Saulius Majauskas Vytauto Didžiojo universiteto seminare „Gyvūnų gerovė ir teisės“ skaitė pranešimą, kaip teisinėmis priemonėmis ginti gyvūnus ir kad tai turėtų būti prioritetas. Ir tada susidėjo popierius į sakvojažą ir nuėjo ginti gyvūnus kankinančių daugintojų“, – feisbuke rašė „Laisvės TV“ įkūrėjas.
„Jankauskai ir Majauskai, jūs esate ne socialiai atsakinga advokatų kontora, o suknisti hipokritai“, – pridūrė jis.
Taip pat A.Tapinas širdo dėl sprendimo nekonfiskuoti iš A.Perederij augintinių.
„Dabar įsiklausykit – dvikojis padaras, kurį dėl tokio elgesio sunku pavadinti žmogumi, tyčia, ilgai ir savanaudiškai kankinęs bejėges gyvas būtybes apsipylė krokodilo ašaromis, pasakė „aš būsiu gera“ ir teisėjos Šafronienės širdutė ištirpo“, – rašė visuomenininkas.
„Aš tada nesuprantu, kodėl kiti teismai buvo tokie griežti, kai pvz. Henrikas Daktaras irgi save įvertino savikritiškai ir žadėjo padaryti išvadas, daugiau nežudyti žmonių ir savo dvare įrengti bendruomenės salę, ir vis tiek gavo iki gyvos galvos“, – sakė A.Tapinas.
A.Tapinas pasipiktino tuo, kad A.Perederij pusėn byloje stojo žinomos Jakovo veterinarijos klinikos vadovas Jakovas Šengaut.
„Išsamiau apie tai, kodėl ir kaip šaunusis veterinaras Jakovas perėjo į tamsiąją pusę – parašysiu rytoj“, – tikino jis.
Kaip tarė, taip ir padarė.
Gydė mėnesį, bet nurodė, jog šunys „sąlyginai sveiki“
A.Tapinas sekmadienį ryte išplatino naują įrašą, kur pasakojo, kad minėtoje byloje J.Šengaut liudijo kaip specialistas.
Anot jo, žinomas veterinaras teismui pateikė A.Perederij palankius argumentus, susijusius su šunų laikymu ir priežiūra.
„Teismo posėdyje apklaustas liudytoju Jakovas Šengaut daro išvadą visų paimtų gyvūnų atžvilgiu, kad nėra jokių požymių, jog Ala pažeidė įstatymus“, – rašė A.Tapinas.
Vis dėlto, pasak jo, čia „nutinka kazusas“.
„Keli iš daugintojos Alos paimti šunys buvo vežami į Jakovo veterinarijos centrą, kai kuriuos prižiūrėjo pats Jakovas ir centras raštu pateikė išvadas, kurios yra pas mane.
Jose vienas šuo viduriuoja ir išmatose labai daug bakterijų, gydymas trunka mėnesį laiko, bet ir po to tuštinasi su kraujo priemaišomis, kitam šuniui skiriamas devynių vaistų kokteilis, atliekama priverstinė plaučių ventiliacija, trečiam diagnozuojama susiaurėjusi, užspausta žarna ir koprostazė, skiriami vaistai, po trijų savaičių kartojamos procedūros, keičiami vaistai, dar po mėnesio operuojamas, skiriama 11 skirtingų vaistų. Ir taip toliau.
Bet, pasak Jakovo, šunys buvo sąlyginai sveiki“, – tvirtino A.Tapinas.
Tačiau teismo, anot A.Tapino, veterinaro liudijimas neįtikino – konstatuota, kad išvada surašyta paviršutiniškai, nebuvo atsižvelgta į tai, kad visi šunys buvo gydomi toliau įvairiose klinikose, įskaitant Jakovo veterinarijos centrą.
„Klausimas, kodėl Jakovas Šengaut nusprendė didvyriškai susideginti, krūtine uždengdamas daugintoją Alą Perederij, lieka atviras.
Kalbėjausi su keliais veterinarais, kurie man atvirai pasakė, jog kolegų „draugystė“ su daugintojais ne vienerius metus yra vieša paslaptis, nes konkurencija didmiesčiuose didžiulė, o daugintojų šunys yra stabilus ir didžiulis pajamų srautas ir spėčiau, kad sunkiai rastume šias pajamas apskaitytas ir sumokėtus mokesčius“, – sakė visuomenininkas.
Etikos klausimas
Bylą stebėjusi gyvūnų globos organizacijos „Dogspotas“ vadovė Indrė Pileckienė tvirtino, kad J.Šengaut liudijimas – tai veterinaro etikos klausimas.
„Tu puikiai supranti, kokioje byloje eini atstovauti, tu puikiai supranti ką tu eini atstovauti. Tu kalbi ne už tuos, kurie kovoja už gyvūnų gerovę, bet pusėje tų, kurie ir toliau nori juos nelegaliai dauginti, išnaudoti, luošinti ir neprižiūrėti.
Visas jo liudijimo tikslas buvo pakomentavus tik tuos gyvūnus, kurie yra patogūs reikalingai nuomonei formuoti, už pinigus liudijant pasakyti, kad jie nebuvo neprižiūrėti, jiems nereikėjo būtinosios veterinarinės pagalbos, kad jiems negrėsė žūtis ar suluošinimas. Liudijimo tikslas buvo tas, kad Jakovas paaiškintų, jog visi veterinarai, darę pirmines apžiūras ir įvertinę gyvūnų būklę nieko neišmano, nes jo autoritetingu požiūriu yra kitaip“, – 15min sakė I.Pileckienė.
„DogSpotas“ iš 55 konfiskuotų šunų priglaudė 21 keturkojus. Iš jų Jakovo veterinarijos klinikoje buvo gydomi mažiausiai penki šunys.
„Tai jeigu jo požiūru gyvūnai yra sveiki, ką mes gydome? – retoriškai teiravosi I.Pileckienė.
Anot jos, iš Jonavos daugyklos perimtų šuniukų reabilitacija „Dogspotui“ jau atsiėjo apie 5000 eurų.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė spaudai Jurgita Savickaitė sakė, kad tarnyba Jonavos teismo sprendimą skųs.
J.Šengaut: pinigų negavau, pasirašau po kiekvienu sakiniu
J.Šengaut 15min sakė, kad A.Perederij kaip klientė paskutinį kartą į jį kreipėsi prieš 11 metų. Veterinaras patvirtino, kad moteris ir jos advokatai kreipėsi į jį išvadai pateikti, siūlė honorarą, tačiau pinigų jis atsisakė.
„Jokie finansiniai reikalai su jos verslu manęs nesieja nuo 2009 metų. Man už išvadą siūlė honorarą, bet aš atsisakiau. Dariau tai absoliučiai nemokamai, nes kaip pilietis ir specialistas dariau tai viešojo intereso labui“, – 15min sakė veterinarijos klinikos vadovas.
Jis tvirtino gyvūnų sveikatos vertinimui turėjęs labai ribotą informaciją, nes teikdamas išvadą norėjo vadovautis tik faktais. Todėl šunų būklės įvertinimui naudojo tik nuotraukas, padarytas jų paėmimo metu, ir ligos istorijas, taip pat kalbėjosi su apžiūrą atlikusiais specialistais.
„Šioje byloje buvo masė gyvūnų nepriežiūros fakto, ten yra krūva taisytinų dalykų, bet mes turime įstatymus ir žmogus buvo kaltinamas konkrečiai dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Jis buvo kaltinamas pagal keturis straipsnius. Aš vertinau tik du todėl, kad negalėjau įvertinti laikymo sąlygų, nes niekada ten nebuvau“, – kalbėjo J.Šengaut.
Pasak specialisto, jis taip pat negalėjo savaime sutikti su gyvūnų globos organizacijų jau vėliau institucijoms pateiktu gyvūnų sveikatos įvertinimu, nes ligos ir patologijos galėjo formuotis kaip ir prieš, taip ir po paėmimo.
Jis taip pat pripažino, kad keli paimti gyvūnai buvo gydomi pas jį klinikoje, tačiau veterinaras tvirtino nė vieno jų nematęs.
„Teismui surašiau 15 puslapių ekspertinę išvadą, kur aiškiai aprašiau metodiką, kuo rėmiausi. Atsakiau ne į visus klausimus, nes kur man trūko informacijos, aš atsakyti atsisakiau“, – teigė J.Šengaut.
„Man yra keista, kad specialisto dalyvavimas byloje ir nuomonės išsakymas sukelia teisinėje valstybėje tokį žiaurų... Net nežinau, kaip pasakyti, – dėstė jis. – Man tokia reakcija atrodo neteisinga. Teismas turi teisę į kitą nuomonę, tam jis ir yra ir tam yra teisinis procesas normalioje teisinėje valstybėje“.
Pasak veterinaro, teismas sprendime nenurodė nieko, kas galėtų jį kompromituoti kaip specialistą.
„Aš nemanau, kad tolimesnės ligos istorijos po paėmimo ar su gyvūnais susiję įvykiai galėjo būti traktuojami kaip faktiniai įrodymai byloje“, – kalbėjo J.Šengaut.
„Teismas savo sprendime rašo, kodėl nesivadovauja mano nuomone, tačiau jeigu šita byla nukeliaus iki aukštesnės instancijos, esu pasiruošęs toliau išsakyti poziciją. Esu rašytinai pateikęs savo nuomonę ir esu pasiruošęs atstovauti kiekvienam mano parašytam sakiniui“, – reziumavo jis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą