Gyvūnai jaučia žmogiškai

Lietuvos zoologijos sodo Plėšriųjų žinduolių skyriaus vedėja Angelė Grebliauskienė pasakoja, jog gyvūnai vienus naujus prižiūrėtojus priima palankiai, tą palankumą parodydami savo susidomėjimu, kiti žvėrys nė akies krašteliu nežvilgteli, net jei naujasis prižiūrėtojas įnirtingai kalbina. „Galbūt laukiniai žvėrys jaučia, kokias bangas žmogus skleidžia. Gyvūnai turi tikrąją nuojautą, - neabejojo A.Grebliauskienė. - Pavyzdžiui, žino, kada veterinaras ateina tik apžvalgai, o kada ruošiasi migdyti su specialiu šautuvu, tuomet žvėrys slepiasi. Neaišku, iš kur jie žino, nes veterinaras visada ateina taip pat, su tuo pačiu lagaminėliu.“

Be gyvūnų šeštojo jausmo, darbuotojai pastebi ir susitapatinimo reiškinį, - kai vienos rūšies gyvūnas susitapatina su kitos rūšies. Lietuvos zoologijos sode yra buvęs toks atvejis. Kadais lamos patinas, vardu Kipšas, gyveno viename aptvare su dviem antilopėmis gnu, šioms iš Čekijos buvo atvežtas gnu patinas. Kipšas kaip reikiant įpyko ir užvirė kova, lamos patinas konkurento buvo sužeistas, laimei, veterinarai greitai jį išgydė.

Be visų elgsenos ypatybių, labiausiai žavi laukinio gyvūno ir žmogaus ryšys. A.Grebliauskienė prisiminė zoologijos sode gyvenusį liūtą Simbą, kurio prieraišumas prižiūrėtojai Liusei buvo neįtikėtinas. Simbai buvo atvežta patelė Molė, tačiau jis į ją nė nepažvelgė, o dairėsi, kurgi prižiūrėtoja, ko šįkart skanaus jam atneš.

Lietuvos zoologijos sode jau 10 metų dirbantis prižiūrėtojas Martynas Adomaitis akcentuoja, kad stiprus žmogaus ir nelaisvėje gyvenančio laukinio žvėries ryšys gali būti labai pavojingas. „Net kai apmokomi būsimi prižiūrėtojai, atsargiai žiūrime į tokius kandidatus, kurie labai myli gyvūnus, nori juos paglostyti, kuo daugiau laiko praleisti su jais. Juk, pavyzdžiui, tigras net žaisdamas su 6 cm nagu ar dantimis gali pačiupti prižiūrėtoją ir sužaloti“, - aiškino jis.

Laukines kates prižiūrintis M.Adomaitis pasakojo, jog jam pačiam didelį palankumą rodo snieginė leopardė, suomišku vardu Venla. „Ši rūšis labai reta, sutinkama tik Himalajų kalnuose, o pas mus snieginių leopardų yra trys. Venla kasryt manęs laukia, pabėgiojame kartu, ji aptvare, aš taku. Jai galiu ir nosį paglostyti“, - teigė prižiūrėtojas. Iš šalies gražus tarpusavio ryšys žavi, tačiau kuo stipresni jausmai, tuo sunkiau ir gyvūnui, ir žmogui. Jei prižiūrėtojas pakeičia darbą ir nebeateina kasryt pašerti gyvūno, jis laukia, liūdi. Lygiai taip pat ir žmogus jaučiasi tarsi praradęs šeimos narį, kai nugaišta jo globojamas žvėris.

Pasaulyje netrūksta įvykių, kai zoologijos sodo žvėrys mirtinai sužaloja prižiūrėtojus. Lietuvos zoologijos sode tokių atvejų, laimei, nebūta. Tačiau toli ieškoti nereikia, štai 2015 metais Lenkijoje Vroclavo zoologijos sode Sumatros tigro buvo mirtinai sudraskytas prižiūrėtojas. Pasak M.Adomaičio, tokie nutikimai paprastai būna žmogiškoji klaida. Plėšriojo gyvūno prigimtis - pagauti grobį.

Vis dėlto vaizdai interneto platybėse gali byloti ką kita: štai matome, kaip šeimininkas vedžioja jauną pumą. Namuose ją šeria šunų maistu. Tokie vaizdai internete surenka milijonus peržiūrų. M.Adomaitis sako, kad toks reiškinys paplitęs JAV ir Rusijoje, nes mūsų šalyje laukinius žvėris laikyti namuose griežtai draudžiama. „Laukinio žvėries laikymas namuose yra labai bloga praktika. Paprastai tai būna jauni žvėrys, kai jie bręsta, tampa pavojingi, tuomet žmonės jų atsikrato ir atiduoda į zoologijos sodus, į cirkus“, - tikino pašnekovas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“