Gyvūnų užimtumo taikymas yra paplitęs daugumoje Europos didžiausiuose zoologijos soduose ir akvariumuose, ne išimtis ir Kaune įsikūręs Lietuvos zoologijos sodas. Žinduolių skyriaus vedėja Angelė Grebliauskienė pasakojo, kad gyvūnų užimtumas Kauno zoologijos sode nuolat organizuojamas nuo 2013 m. pavasario.
„Pradėjome taikyti gyvūnų užimtumą nuo parodomųjų šėrimų, kaip pramogą lankytojams. Pastebėjome, kad ši praktika duoda teigiamą naudą sodo gyvūnams, o ypač beždžionėms. Sumažėjo jų agresyvi elgsena, nebeliko tokios stiprios hierarchijos, dėl kurios stipresni gyvūnai atiminėdavo iš jauniklių maistą, nuolat pešdavosi. Gyvūnai tapo žymiai linksmesni, noriai įsitraukia į žaidimus“ – apie neįprastą gyvūnų gerovės užtikrinimo metodą pasakojo skyriaus vedėja.
Beždžionėms įdomiausia – spręsti galvosūkius, kaip gauti skanėstų
Veterinarijos gydytojas Benas A. Noreikis laikosi nuomonės, kad gyvūnų užimtumas yra prioritetinė veikla zoologijos soduose. Šis principas taikomas siekiant padidinti nelaisvėje laikomų gyvūnų gerovės kokybę, suteikiant įvairius aplinkos dirgiklius, kurie yra būtini siekiant užtikrinti optimalią psichologinę ir fiziologinę sveikatą. B. A. Noreikio teigimu, būdai užimti gyvūnus būna įvairūs: suteikiant įvairių daiktų, kurie galėtų būti apčiuopiami letenomis, kojomis, ragais, burna, snapu. Tai skatina gyvūną tyrinėti objektą ar net su juo žaisti, suteikia galimybę gyvūnui bendrauti su kitais gyvūnais, galimas net ir toks užimtumas, kuris yra panašus į dresūrą, tačiau ne dėl pramogos, o tam, kad būtų skatinama tam tikra elgsena, pvz. tikrinant gyvūno sveikatą dresūros pagalba galima lengviau prieiti prie gyvūno, jį nuraminti. Pasak veterinarijos gydytojo, be taikomo užimtumo stimuliacijos gyvūnai gali net susirgti.
„Jei aplinka nelaisvėje gyvūnui nesuteikia šių specifinių poreikių, gali pablogėti jų fizinė bei protinė sveikata, išsivystyti nenormalus elgesys, ligos ir net ankstyva mirtis. Užimtumas yra būtinas visiems nelaisvėje laikomiems gyvūnams, nesvarbu ar jie yra zoologijos sode, ar laikomi namuose, kaip visiems įprasti gyvūnai: šuo ar katė“, – mintimis dalinosi Benas. Zoologijos sodo darbuotojams tenka pasukti galvą taikant skirtingus gyvūnų užimtumo būdus.
„Pavyzdžiui, beždžionės yra labai smalsios ir protingos, jos kaip maži vaikai. Negali nuolat taikyti tų pačių užsiėmimų, kadangi jie paprasčiausiai joms pabosta. Vienas įdomiausių užimtumų, kurį pradėjome taikyti beždžionėms, yra medaus tepimas ant kankorėžių, kurie slepiami dėžėse. Tokiu būdu gyvūnas gauna ir galvosūkį ir skanėstą, jis turi mąstyti, kaip geriau pasiimti maistą, kaip jį nusiimti nuo kankorėžių. Taip pat slepiame maistą įvairiose talpose, medžių kamienuose, statinėse su užsukamais dangčiais. Pastebėjome, kad gyvūnus užimtumas suartina, jie padeda vienas kitam, stiprėja bendrumo jausmas“, – apie pakitusią gyvūnų elgseną taikant užimtumą pasakojo Lietuvos zoologijos sodo žinduolių skyriaus vedėja A. Grebliauskienė.
Papūgos „prisižaidė“ iki jauniklio
Zoologijos sodo darbuotojai neužmiršo ir paukščių bei roplių. Lietuvos zoologijos sodo Šaltakraujų gyvūnų skyriaus vedėja Alma Pikūnienė teigė, kad ir šiems gyvūnams būtinas pastovus užimtumas: „Ropliai, kaip ir kiti gyvūnai, reaguoja į garsus, spalvas, faktūrų skirtumus. Tačiau jų reakcijos paprastai reikia laukti kiek ilgiau. Ropliai atsargiau elgiasi su nežinomais daiktais. Be to, renkant užimtumo priemones, reikia atsižvelgti į gyvūno biologiją. Pitonai, smaugliai, gyvatės beveik nemato spalvų, todėl jiems bus tas pats, kokį kamuolį įdėsime – žalios ar rudos spalvos. Tačiau į kvapus reaguos aktyviau“ – pasakojo A. Pikūnienė.
Zoologijos sodo paukščių skyriaus zoologė Rasa Mikuličienė pasakojo, jog su paukščiais darbuotojai žaidžia slėpdami jų maistą. „Daugumos rūšių regėjimas yra labai geras, ypatingai tuo pasižymi plėšrieji paukščiai: grifai, ereliai, vanagai. Smalsioms ir protingoms papūgoms būtina kurti šėryklas, kurios drauge būtų ir galvosūkiai: su daug sukamų, nukabinamų, ardomų detalių ir ryškių spalvų. Tam, kad pasiektų taip mėgstamus riešutus ar vaisius, papūgos turi pasistengti. Ne viena priemonė yra skirta ardymui, kramtymui, kad natūraliai diltų snapas, būtų patenkinta instinktyvi elgsena, kuri susijusi su ieškojimu, maisto atvėrimu, lizdo statyba. To nauda akivaizdi – sode laikomos žaliasparnės aros prieš metus pradėjus taikyti užimtumą, netrukus pradėjo dėti kiaušinius, išaugino jauniklį. Paukščiai tapo žvalesni, guvesni, pastabesni“, – pasakojo zoologė R. Mikuličienė.
Šiek tiek streso – į sveikatą
Visą kovo mėnesį lankytojai galėjo stebėti įdomias atrakcijas zoologijos sode, kurios buvo organizuojamos gyvūnams užimti ir simboliškai paminėti jų gimtadienius. Zoologijos sodo poniui, vardu Rugė, kovo 25 d. sukako vieneri metukai. Šia proga jai buvo įteikti specialūs šieno kamuoliai su paslėptu maistu, leista žaisti su specialiu kamuoliu“, – pasakojo Kanopinių žinduolių skyriaus zoologė Gerda Janeliūnaitė.
„Jie valgo mąstydami – tai ir maistas, ir žaislas. Tokį užimtumą taikome ir dėl to, kad gyvūnas neprarastų budrumo, nes naujas stimulas mūsų arkliams yra būtinas ir dėl to, kad būtų ugdomas jų imlumas ir drąsa, atsparumas aplinkai. Mažas stresas gyvūnui taip pat yra naudingas“, – apie gyvūno elgsenos ypatumus kalbėjo zoologė.
Lietuvos zoologijos sodo edukologė Erika Bašinskaitė teigė, jog tokios gyvūnų elgsenos stebėjimas naudingas ir lankytojams: „Zoologijos sodui svarbu įvairiais būdais skatinti gamtosaugines idėjas, nes kuo daugiau žmonės sužinos apie gyvūnų rūšis, mitybą, buveines, gamtoje gresiančius pavojus, tuo labiau augs žmonių sąmoningumas, kuris labai svarbus norint išsaugoti nykstančias rūšis. Taip pat tuomet vizitas į zoologijos soda tampa įsimintinesnis, mažiesiems palieka neišdildomą įspūdį ir daug emocijų“.
Lietuvos zoologijos sodo gyvūnams nuolatos vyksta užimtumo programos, kurias stebėti gali kiekvienas atvykęs į ekskursiją.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą