"Šuo yra šuo, ir elgtis su juo reikia kaip su šunimi", - patvirtina ir kinologė, tarptautinės kategorijos teisėja Beruta Simėnienė, paklausta, kuo ypatinga vadinamųjų dekoratyvinių šuniukų priežiūra.
Maži šuniukai, anot kinologės, nėra nei kvailesni, nei silpnesni už visus likusius, ir jų auklėjimo rezultatai priklauso tik nuo šeimininko.
"Svarbiausia - apsaugoti juos nuo dviejų didžiųjų priešų - traumų ir skersvėjų", - pabrėžė B. Simėnienė.
Noras įsigyti mažą šunytį tapo kone epidemija. Ką privalome žinoti prieš įsigydami tokį trapų augintinį?
Pirmiausiai turime žinoti, kad jo retesnis kailis ir plonesni kauliukai. Kad jis ne taip sparčiai auga ir mokosi, kaip tai daro didesnieji šunys. Taip pat turime atminti, kad negalima tokio šuniuko užkelti ant sofos ar fotelio ir palikti ten vieno, kol jis pats dar neišmoko nulipti. Labai dažnai tokie mažiukai nušokdami susilaužo kauliukus.
Todėl pirmoji taisyklė: mažas šuniukas turi augti ant grindų.
Prieš įsigydami smulkios veislės šuniuką, šeimininkai turi pagalvoti, ar turės pakankamai laiko jo kailio priežiūrai, jeigu pasirinks ilgaplaukį. Ilgus plaukus reikia šukuoti kasdien, ir net po keletą kartų. Pastebėjau, kad net populiariausios veislės Jorkšyro terjerų ilgus plaukus šeimininkai dabar tiesiog nukerpa, nes neturi laiko jų puoselėti.
Kaip paruošti mažus šuniukus žiemai? Ar jiems būtina pirkti paltą, batus ir kitus drabužius, ar tai tik įvaizdžio reikalas? Kokie aksesuarai būtini, kad neperšaltų?
Grandinėlės, svarovskiai ir kiti aksesuarai tikrai nebūtini, čia jau šeimininkų kaprizai. Aš jau minėjau, kad ir dekoratyvinių veislių šuniukai yra pirmiausiai šunys, ir nereikia iš jų daryti žaisliukų.
Kas būtina mažam šuniukui apskritai? Kailio priežiūra, tinkama mityba ir pasivaikščiojimai.
Kas būtina, kad žiemą neperšaltų? Nuo gripo, kuris tikrai dažna liga, tačiau - infekcinė, drabužėliais neapsisaugosime. Vis dėlto tikrai praverstų apsiaustas, saugantis nuo lietaus ar sniego. Nesunku pastebėti, kad bet koks šuo nuo darganos ar pūgos slepiasi - ar užuovėjoje, ar voljere. Tačiau gyvenantieji butuose priversti šunį vesti į lauką bet kokiu oru - juk jam reikia atlikti gamtinius reikalus.
Iš šilto buto į šaltą orą vesti šunį nėra gerai jo sveikatai. Todėl nereikia jo vedžiotis gatvėmis, pakanka tik paleisti nusilengvinti.
Jeigu šuniukas lauke sušlapo, nepalikite jo džiūti savaime - būtinai išdžiovinkite fenu. (Tą patį padarykite ir išmaudę.) Didelis šuo atsparesnis drėgmei, ji ne taip lengvai prasiskverbia pro kailį iki kūno, be to, jis greičiau ir išdžiūva, o maži šuniukai peršlampa greitai, džiūva lėčiau, todėl, žinoma, gali susirgti.
Didžiulis mažų šuniukų priešas - skersvėjai. Dėl šios priežasties jie dažnai serga plaučių uždegimu. Na, ir kaip minėjau, juos dar pražudo traumos. Tai dvi dažniausiai pasitaikančios mažųjų veislių šunų bėdos.
O apskritai ar maži šuniukai labiau linkę sirgti nei dideli?
Jų imunitetas nėra silpnesnis nei didesniųjų, tačiau šunys, kurie gyvena lauke, yra atsparesni už gyvenančius bute, nes prisitaiko prie temperatūros kaitos. Kambariniai šuniukai, iš šilumos patekę į šaltį, patiria didžiulį stresą. Jeigu lauke šalčiau nei minus 10 laipsnių, šuniukas patiria diskomfortą, ir jokie batukai čia nepadės.
Ko galima išmokyti mažus šuniukus dresuojant?
Visko, ko galima išmokyti visų kitų veislių šunis. Maži šuniukai nėra mažesnio proto ir ne tik loti moka. Jie net sporto varžybose rungtyniauja - ir jorkšyriukai, ir rusų žaisliniai šuniukai, ir čihuahua...
Ko mokyti - čia jau priklauso nuo šeimininko. Nebūna kvailų šunų. Jeigu į auklėjimą, lavinimą pastangų neįdėta - tai jis ir auga lepus, kaprizingas, irzlus. Bet kuris šuo yra toks, kokiam jam leidžia būti šeimininkas.
Kaip su savo "mažyliu" patekti į parodą? Ką jis turi mokėti daryti?
Parodas paprastai organizuoja vietiniai šunų klubai, tai pirmiausiai reiktų užsiregistruoti į juos. Paroda vyksta kelis kartus per metus kartu su kitais šunimis, bet būna ir specializuotų - pagal veisles.
Dekoratyvinis šuniukas turi mokėti gražiai vaikščioti ir pademonstruoti grakščius judesius. Taip pat turi mokėti ir ramiai pastovėti. Teisėjai dar juos apžiūri užkeltus ant stalo - čia kad nereiktų aplinkui šliaužioti, - juokiasi.
Kokių veislių keturkojai auga Jūsų namuose?
Namie aš turiu keturis "rusų žaisliukus" (Rusijoje išvesta kambarinių dekoratyvinių terjerų veislė - rusų toiterjerai. - Red. past.), o lauke - šešis šelti veislės šunis (Šetlando aviganiai - Red. past.), dar vadinamus mini koliais.
Šunys ir mados
... kad ir ką sakytų kinologai, šuo, o ypač - dekoratyvinės veislės, vis dėlto žmogui tapo ne tik draugu, bet ir prestižo ženklu, įvaizdžio dalimi, vakarėlių "liūtu". Mėgstamiausias elito keturkojis visame pasaulyje - Jorkšyro terjeras (1,35 - 3, 15 kg), kuris yra didžiausias dabita šunų brolijoje.
Mažąjį draugą įprasta puošti drabužiais, batais, aksesuarais. Maža to, jam atliekamas modelinis plaukų kirpimas ir manikiūras-pedikiūras...
Jorkšyriukai ramūs, geranoriški, protingi, mėgsta komplimentus, leidžiasi glostomi ir bučiuojami. Su jais lengva keliauti, nes neloja ir nekaukia. Vyresniems žmonėms toks draugas teikia paguodą, vaikams - draugiją žaidžiant. Juos nesunku išmokyti atnešti žaisliuką, peršokti barjerą, netgi "dainuoti" skambant muzikai...
Kokie drabužiai tinkamiausi?
Gūnia (liemenė, berankovė)
Viduramžiais gūniomis rengdavo medžioklinius šunis. Šis apdaras lengvai užsegamas ties gerkle ir krūtine tarp kojų, uždengia pilvą ir nugarą, nevaržo judesių. Žieminės liemenės pašiltintos kailiu.
Kombinezonas
Praverčia vešlių ilgų plaukų, kurie gali išsitepti vaikščiojant, savininkams. Ypač tinka trumpakojams šuniukams. Rinkitės susegamus lipdukais, nes į užtrauktuką gali įstrigti kailis.
Pižama
Saugo nuo skersvėjų ir kartu - ligų, ypač praverčia beplaukių veislių ir seniems šunims. Ilgaplaukiams, kaip antai Jorkšyro terjeras, labiau tinka chalatas.
Avalynė
Per didelius šalčius sniego gabaliukai gali prilipti prie kailio, o letenėlių oda - suskirsti, ką jau kalbėti apie peršalimo pavojų, todėl batai šuniukui pravers. Tačiau nepatartina jų auti dažnai.
Kaip atlikti primatavimą?
Kai kurie drabužių modeliai yra reguliuojami dirželiais, tačiau šiaip dydis priklauso nuo augintinio veislės bei individualių savybių. Dažniausiai pakanka pamatuoti nugaros ilgį palei stuburą nuo sprando iki uodegos, krūtinės apimtį plačiausioje vietoje ir kaklo apimtį (galima pagal antkaklį). Tik žiūrėkite, kad šuo stovėtų tiesiai ant visų keturių letenų.
Prie gautų skaičių pridėkite keletą centimetrų, kad gyvūnas su drabužiu jaustųsi patogiai.
Miniatiūriniai šuniukai, kaip antai čihuahua, toiterjerai, mini Jorkšyro terjerai, taip pat smulkiųjų veislių šuniukai paprastai dėvi XS (kaklas - 18-20 cm, krūtinė - 28-32 cm) dydžio drabužius.
Kiek stambesnėms veislėms, pavyzdžiui, Jorkšyro terjerams, maltesėms (Maltos bišonams), japonų hinams, Pomeranijos špicams, tiks S (kaklas - 20-24 cm, nugara - 22-25 cm, krūtinė - 36-40 cm) drabužių dydis.
Nedideliems šuniukams, kaip kinų kuoduotieji, mopsai, nykštukiniai pinčeriai, rekomenduojama rinktis dydį M (kaklas - 24-28 cm, nugara - 26-29 cm, krūtinė - 40-44 cm).
Vidutiniams šunims - nykštukiniams pudeliams, ši cu, foksterjerams - rinkitės L dydžio modelius (Kaklas - 28-32 cm, nugara - 31-34 cm, krūtinė - 46-50 cm).
Batų dydis - pagal pėdsakus
Kad nustatytumėte, kokio dydžio batų reikia jūsų šuniukui, padėkite jo letenėlę ant balto popieriaus lapo ir pamatuokite nuo nagų pradžios iki kulno. Taip pat pėdos plotį plačiausioje vietoje.
1 numeris (pėdos ilgis - 4 cm, plotis - 3,5 cm). Tinka čihuahua, toiterjerui, kitiems miniatiūriniams padarams ir smulkių veislių šuniukams.
2 numeris (4,5 cm - ilgis, 4 cm - plotis). Tiks Jorkšyro terjerui, maltesei, japonų hinui, Pomeranijos špicui.
3 numeris (ilgis - 5 cm, plotis - 4,5 cm). Tinka nedideliems šunims - kinų kuoduotiesiems, mopsams, nykštukiniams pinčeriams.
4 numeris (ilgis - 5,5 cm, plotis - 5 cm). Tinka vidutinio dydžio šunims: nykštukiniam pudeliui, ši cu, foksterjerui etc.
Nenori rengtis: ką daryti?
Jūsų augintiniui gali būti nemalonu autis batus ar vilktis megztinį, tad jis gali protestuoti ir atsisakyti tai daryti. Todėl ypač svarbu, kad apranga būtų patogi ir nevaržytų judesių. Stebėkite, ar netrina siūlės: tai matyti iš šuniuko eisenos.
Iš pradžių leiskite augintiniui drabužį pauostyti ir palikite jo regos lauke keletui dienų - kad apdaras įgautų jam pažįstamų kvapų. Tuomet šuniukas nebijos jo rengtis.
Pirmą kartą tegu aprengia tas, kurį jis laiko šeimininku. Iš pradžių leiskite pabūti su drabužiais namuose, tik po to veskite į lauką.
Jauni šuniukai greičiau pripranta prie apdarų nei suaugę. "Paaugliai" (nuo 8 mėnesių iki 2 metų) gali rodyti charakterį ir protestuoti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą