Pusiaužiemio priešaušryj...

Pusiaužiemio priešaušryj...

Tikrai - jau pirmadienį yra pusiaužiemis. Jį ženklina visa valanda ilgesnė diena ir dideli perversmai gamtoje. Kokia bus antroji žiemos pusė, turėtų spręsti barsukas. Na, bet kad ir ką jis pasakytų, mums bus svarbus tik vienas dalykas: einame į pavasarį.

Žiemoje gyvename mažiau kaip mėnesį, tačiau kai kam atrodo, kad ji trunka amžinybę. Nieko keista - keletas šiltesnių žiemų ir ši, prasidėjusi nei šiaip, nei taip, mus atpratino nuo tikrovės... nuo žiemos, kokia ji ir turi būti. Ko gero, ir šių metų žiemos variantas kol kas yra „palengvintas“, kad ir pasižnaibantis, tačiau nebaisiai.

Dabar lyg ir nesvarbu kalbėti apie tai, kokios likusios žiemos turime (galime) laukti. Pirmadienį tai praneš barsukas. Jūs jau žinote jo pranašavimus: jei diena būna saulėta ir išlindęs iš urvo barsukėlis pamato šešėlį, lenda atgal ir gulasi ant kito šono, - toks jo elgesys lemtų dar gana ilgą ir nelengvą antrąją žiemos pusę. Na, o jeigu nei saulės, nei šešėlių nebus, barsukas sugrįš atgal, gulsis ant to paties šono, nes žiemos nedaug belikę. Taigi - pirmadienį pažiūrėkite, kaip atrodys orai, ir patys nuspręskite, nes barsuko laukti prie urvo, kai net nežinai, kur jis miega, būtų labai sunku...

Kad ir kaip ten barsukas sakytų ir rodytų, tikros, gilios žiemos vargu ar sulauksime. Vasaris gali atnešti pūgas, gali sujaukti mūsų kelionių automobiliais planus. Tačiau tam ir yra žiema. Tik šiemet iš jos lauktume ne tiek šėlimo ir blaškymosi, kiek sniego. Taip taip, nes tik sniegas gali padėti gamtoje išlyginti vandens horizontus, pripildyti ežerus, upes ir mūsų šulinius. Kiek to sniego reikia? O, kol kas vandens poreikis yra toks didelis, kad jo dar ilgai trūks.

Lietuvoje šią žiemą sumedžiota 60 vilkų - toks buvo nustatytasis limitas, jo pakako iki sausio vidurio. Tačiau miškininkai ir gamtininkai krapšto pakaušius - kaip bus toliau, nes vilkų kai kur liko gerokai daugiau, nei gali būti gamtoje. Štai Labanoro girioje įprastu reiškiniu tampa vilkų papjauti briedžiai - o tai tikrai ne dviejų ir net ne keturių žvėrių darbas. Vadinasi, jų yra daug daugiau, nei galėtų būti įprastoje šeimoje (rujoje, gaujoje). Vilkai buvo sumedžioti net ten, kur miškingumas yra labai mažas ir jų tikrai neturėtų būti gausu, - štai Vilkaviškio krašto medžiotojai sumedžiojo 6 vilkus. Tokia tendencija liudija paprastą faktą: žvėrys keliauja iš Lenkijos, kur vilkų populiacija gausi ir visai nereguliuojama. Beje, kasmet Kalvarijos ir Vilkaviškio savivaldybėse vilkų žalos atvejai registruojami anksčiausiai - baigiantis pavasariui ar vos prasidėjus vasarai. Vasarį Lietuvoje bus skaičiuojami vilkai. Įdomu, ką parodys ši apskaita?

Dabar gamtininkai atlieka žiemojančių vandens paukščių apskaitas. Deja, tokių vietų, kur galėtų susitelkti ne tik didžiosios antys, bet ir nardančios ar plačiuose vandenyse gyvenančios rūšys, yra nedaug. O gal jūs žinote tokias vietas ir apie tai jau pranešėte Lietuvos ornitologų draugijai? Beje, mes nelabai žinome, kiek pas mus žiemoja didžiųjų ančių, tačiau vieną tendenciją galime matyti net lesindami jas savo upelyje: gaigaliukų, kurie dabar tokie žvilgantys ir dailūs, yra bent 2-3 kartus daugiau nei patelių. O gal ne taip? Kai eisite žvalgytis, ką pranašauja barsukas, ir lesinsite anteles, pabandykite suskaičiuoti ir tuo įsitikinti.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder