Antakiai padėjo žmogui tapti žmogumi

Antakiai padėjo žmogui tapti žmogumi

Žiloje senovėje grožio standartai neabejotinai skyrėsi nuo dabartinių. Kiekvienas save gerbiantis hominidas tikriausiai didžiavosi reljefiškais, atsikišusiais antakių lankais. Tai kodėl šiuolaikinis žmogus prarado protėvių palikimą - jo kakta yra plokščia ir lygi? Kodėl išnyko žmonių masyvūs antakių lankai, kuriais pasižymėjo mūsų tolimi protėviai? Jorko (D.Britanija) universiteto archeologai pateikia visai ne banalų atsakymą į šį klausimą.

Mūsų ankstyviesiems protėviams kaukolės priekinės dalies kaulinė atauga buvo tokia pat svarbi kaip elniui ragai, teigia tyrimo vadovas Polas O’Higinsas (Paul O’Higgins), Žmogaus anatomijos ir tyrimų centro profesorius. Ji liudijo patino dominuojančią padėtį ir didelį agresyvumą. Apie šios antakių keteros funkcijas galima nemažai įdomaus sužinoti tyrinėjant šiuolaikinius mandrilus (šunbeždžionių genties primatai). Šių beždžionių išvaizda - ryškiausia iš visų primatų. Dominuojančius patinus galima atpažinti iš ryškiai mėlynų ir žydrų iškilių kaulinių rumbų išilgai nosies. Šių rumbų forma ir spalva priklauso nuo hormonų lygio. Kaulinių darinių struktūra yra labai panaši į senųjų hominidų antakių lankų struktūrą. Kitaip tariant, atsidūręs pitekantropų draugijoje, šiuolaikinis žmogus su plokščia kakta būtų vertinamas kaip žemiausio rango patinas.

Norėdami patikrinti šią hipotezę, mokslininkai kompiuterinės tomografijos duomenų pagrindu sukūrė kaukolės, žinomos kodiniu pavadinimu „Kabwe 1“, skaitmeninį modelį. Ji buvo rasta netoli Kabvės miesto, esančio centrinėje Zambijoje, ir priklausė Heidelbergo žmogaus (homo heidelbergensis, išnykusi žmonių genties rūšis, iš kurios galėjo kilti neandertaliečiai ir šiuolaikiniai žmonės) vyriškos lyties individui, gyvenusiam prieš 600 000 - 200 000 metų. Naudojant specialią programinę įrangą buvo tikrinamos dar dvi alternatyvios mokslinės hipotezės. Pagal vieną, masyvus antakių volelis mažino kaukolei tenkantį krūvį kandant ir kramtant neapdorotą maistą. Tačiau kompiuterinis modeliavimas parodė, kad antakių lankų storio sumažėjimas niekaip neveikė sukandimo jėgos ir nedidino mechaninės įtampos kitiems kaukolės kaulams. Pagal kitą hipotezę, masyvūs antakių lankai atsirado judant kaukolės kaulams - didėjant akiduobėms ir joms pasisukant į priekį. Bet ši hipotezė taip pat nepasitvirtino.

Taip liko viena tikėtina versija: kaktos kaulai išsilygino todėl, kad žmogui, socialiai būtybei, glaudžiau bendraujant prireikė įvairesnės veido mimikos. Veido kaulų reljefas pradėjo aktyviai lygintis maždaug prieš 100 000 metų. O aktyviausia šio proceso fazė, maždaug prieš 20 tūkst. metų, sutapo su didžiąja neolito revoliucija, kurios esmė - perėjimas nuo medžiotojų ir rinkėjų gyvenimo prie bendruomenių, užsiimančių žemdirbyste ir galvijų auginimu, susidarymo. Šių nedidelių grupių viduje socialinis gyvenimas tapo sudėtingesnis, reikalaujantis aukštesnio bendradarbiavimo lygio dirbant žemės ūkio darbus. Todėl agresyvūs patinai su gerai išsivysčiusiais antakių lankais trukdė susitelkti bendruomenėms, į genties gyvenimą įnešdavo nereikalingų konfliktų, chaoso ir vaidų.

Bendraujant yra maža tiesiog suprasti vieni kitų kalbą. Ne mažiau svarbios informacijos apie žmogų suteikia veido mimika. Antakių judesiai padeda išreikšti sudėtingas emocijas, taip pat priimti kitų žmonių signalus. Mimikoje galime „išskaityti“ simpatiją, atvirumą, pasitikėjimą, abejones, kitas emocijas. Veidas - sielos veidrodis. Antakių judesiai - tai trūkstama dėlionės dalis, pasakojanti apie tai, kaip šiuolaikiniai žmonės sugebėjo užmegzti glaudesnius socialinius ryšius. Ir kodėl kitos rūšys pralaimėjo konkurencinę kovą.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder