Žvaigždė, pavadinta Ross 128, nėra vienintelė, kuri turi panašaus dydžio planetą savo orbitoje. Panašiausio dydžio į Žemę planetą turi netoli Saulės esanti žvaigdė, vadinama Proxima Centauri, kuri yra tik už 4,2 šviesmečių.
Ross 128 žvaigždė orbitoje turi tik šią vieną planetą, o Saulės orbitoje oficialiai suskaičiuotos 8 planetos.
Ross 128, kuri yra nutolusi nuo Žemės 11 šviesmečių, yra gan rami žvaigždė, be žymesnių radioaktyvių proveržių, kurie potencialiai galėtų sunaikinti beužsimezgančią gyvybę.
“Tokie proveržiai galimai kaip mat sunaikintų mūsų planetos atmosferą”- sakė Ksavieras Bonfilas, vienas pagrindinių autorių, rašančių mokslinį darbą apie šią planetą planetologijos ir astrofizikos institute Grenoblio mieste, Prancūzijoje. - “Ross 128 yra viena iš ramiausių žvaigždžių mūsų kaimynystėje.”
Šis atradimas paskelbtas žurnale „Astronomija ir astrofizika“. Astronomai tiesiogiai nematė žvaigždės, tačiau, naudodamiesi teleskopu, esančiu Čilėje, išmatavo virpesius ir šviesos bangų ilgį, sklindantį nuo žvaigždės. Šie virpesiai yra nematomos planetos gravitacinės jėgos padarinys.
Pagal šių bangų dydi galima numanyti, kad planeta galėtų būti 1,35 karto didesnė už Žemę, bet taip pat ji gali būti ir dvigubai didesnė. Astronomų įrenginiai dar nėra pakankamai jautrūs, kad galėtu pastebėti daugiau panašių planetų aplink žvaigždes, panašias į mūsų Saulę. Daug lengviau pastebėti panašias planetas, kurių centre yra blausesnės ir šaltesnės žvaigždės, žinomos kaip raudonosios nykštukės, kurios yra dažniausiai aptinkamos žvaigždės Paukščių tako galaktikoje.
Per pastaruosius du dešimtmečius astronomai aptiko gausybę planetų, juosiančių žvaigždes, tai visai nebūdinga mūsų Saulės sistemai. Ross 128 yra tik už 7,2 milijonų kilometrų nuo savo žvaigždės, o atstumas tarp Žemės ir Saulės yra 149,6 milijonai kilometrų. Net Merkurijus, kuris yra arčiausiai Saulės, iš tiesų yra už 57,9 mln kilometrų nuo Saulės.
Jei ši naujai atrasta planeta būtų vienodai nutolusi nuo savo žvaigždės, kaip Žemė yra nutolusi nuo Saulės, ji būtų labai šalta. Tačiau Ross 128 yra pakankamai arti, kad galėtų sugerti žvaigždės skleidžiama šilumą, kurios pakanka, kad planetoje būtų vandens. Vienas iš gyvybiškai svarbių faktorių kaip tik ir yra vanduo, jis leidžia laikyti gyvybės atsiradimą planetoje tikėtinu (Be to, planetos gali būti ir per karštos, kad juose būtų vandens (skystos formos) pavyzdžiui, Venera).
Daktaras Bonfilas teigia, kad Ross 128 yra mažiausiai 5 milijardų metų senumo, senesnė nei mūsų Saulės sistema. Jis mano, kad ji gali būti ir dar senesnė - net 10 milijardų metų. Pradžioje žvaigždė galėjo būti nerami. Ir net jei radioaktyvūs proveržiai prieš milijardus metų sunaikino jos atmosferą, ji vėl galėjo prisipildyti natūraliomis dujomis, sklindančiomis iš planetos vidaus.
NASA astrofizikas Vladimir Airapetian iš Godardo kosminių skrydžių centro, esančio Moldavijoje, abejoja, kad Ross 128 yra tokia gyvybei palanki planeta, kaip aprašė ją kolegos.
“Netgi būdama iš pažiūros rami, ji gali būti stipriai paveikta utraviotetinių spindulių, kurie gali 10 kartų viršyti Žemėje esančią spinduliuotę” - svarsto V. Airapetian. - „Tokios radiacijos pakaktų sunaikinti Žemės atmosferai.“
Žurnale „Astrofizikų laiškai“ jis kartu su kolegomis teigė, kad radiacija, sklindanti nuo raudonųjų nykštukinių žvaigždžių, gali išstumti deguonį iš šalia jų esančių planetų.
Viliamas C. Danchi, taip pat astrofizikas, šiuo klausimu šiek tiek optimistiškesnis: “Potencialiai joje gali būti atmosfera, ir ji gali būti gyvenama, bet tai yra stipriai abejotina” - savo įžvalgomis apie Ross 128 dalijosi jis. - Tačiau šis atradimas neabejotinai yra labai svarbus ir vertas tolesnių tyrimų.”
Naujosios kartos didieji teleskopai su 30 ir daugiau metrų veidrodžiais turėtų pasitarnauti naujų planetų atradimui.
“Būtų pakankamai nesudėtinga rasti deguonies tokios planetos atmosferoje” - spėja K.Bonfilas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą