Geri patarimai

Svarbiausios maisto medžiagos augalams yra azotas, fosforas ir kalis. Pastaruoju metu vis dažniau kalbama, jog augalams reikia magnio. Kokią reikšmę turi šis elementas ir kiek jo reikia?

Mitybos specialistai visada žinojo, jog magnis reikšmingas. Dabar kalbama apie magnį daugiau, nes nustatyta, kad dirvožemyje šio elemento trūksta.

Šiandien šis elementas laikomas tokiu pat svarbiu kaip ir pagrindinės augalų maisto medžiagos - azotas, fosforas, kalis ir kalcis. Kai trūksta magnio, augalų lapai gelsta (chlorozės požymiai), ant lapų atsiranda margų dėmių. Vis dėlto reikia pasakyti, jog tokie reiškiniai atsiranda ne tik dėl to, kad trūksta magnio.

Dėmės gali atsirasti ir dėl vienpusiško tręšimo amonio trąšomis ar per didelio kalio trąšų kiekio. Magnio reikia augalams, kad jie galėtų vystytis, be to, jis yra viena svarbiausių žaliojo augalų pigmento - chlorofilo - dalis.

Magnio trūkumą greičiausiai parodo pomidorai ir vaismedžiai.

Magnio trūksta ir daugeliui spygliuočių, tuomet spyglių galiukai pagelsta. Jei atrodo, jog trūksta magnio, reikia atlikti dirvožemio tyrimą, kuris nustatys dirvožemyje esantį magnio kiekį.

Jei tyrimo rezultatai rodo, jog dirvožemyje yra apie 10-15 mg magnio (MgO) šimtui gramų dirvožemio, vadinasi, yra pakankamas šio elemento kiekis.

Jei 100 g. dirvožemio yra 15 mg ir daugiau magnio, vadinasi, jis labai gerai aprūpintas magniu.

Agrastus puola valktis

Jai agrastų krūmų lapus, o vėliau ir uogas aptraukė iš pradžių baltas, vėliau juodas aksominis sluoksnis, tai vadinamoji agrastų valktis, kurią sukelia agrastinis valkčiagrybis.

Grybas laikomas išoriniu parazitu. Jis gyvena ant lapų bei vaisių ir tam tikromis išaugomis siurbia maistą iš augalo audinių. Tokie grybai ypač veisiasi drėgnu oru ir kai krūmai auga uždaroje vietoje. Liga kenkia agrastams ir jų uogoms, bet žmogui šis grybas nepavojingas.

Kadangi grybas žiemoja ant ūglių viršūnėlių, žiemą reikia patrumpinti ūglius maždaug 5 cm ir nukirptus galiukus sudeginti. Jei grybas nėra labai išplitęs, kitais metais infekcijos galima išvengti.

Jei ši priemonė nepadeda, rekomenduojama augalus apdoroti specialiais sieros preparatais. Purkšti reikia tris kartus kas 10-14 dienų. Veiksmingas ir sieros, algomino ir bentonito 0,5 proc. (5 g. litrui vandens) mišinys. Prieš keletą metų buvo išvestos valkčiai atsparios agrastų veislės, kurias reikėtų rinktis naujai sodinant agrastus. Tai: 'Rokula', 'Remarka', 'Invicta', 'Rolonda', 'Reflamba', 'Larell', 'Mucurines' ir 'Malahit'.

Vos tik agrastams susirgus miltlige, jokiu būdu nereikia jų rauti, jei tik jie iki šiol gerai augo ir derėjo.

Valktis gali pulti ir juoduosius serbentus. Jau yra išvesta šiai ligai atsparių veislių: 'Titania', 'Ometa', 'Fertoder 1', 'Leandra' ir 'Ben Lommend'.

Kaip karpyti alyvas?

Alyvų krūmas per vasarą užaugina labai ilgus ūglius. Jei krūmas jau kelių metrų aukščio ir vis dar stiebiasi aukštyn, kaip būtų galima apriboti jo augimą?

Paprastosios alyvos tik retinamos. Peržydėjusias šluoteles galima nulaužyti ar nukarpyti, ypač jei jos augina sėklas.

Dažnai patariama peržydėjusias alyvas apkarpyti. Kadangi alyvos dar žydėjimo metu išleidžia naujus, kitais metais žydėsiančius ūglius, apkarpytas krūmas kitą pavasarį mažai žydės. Vis dėlto krūmą galima truputį praretinti.

Kita vertus, alyvų krūmus visai nesudėtinga atjauninti. Genima žiemą. Paliekami iš šaknų augantys jauni stiebai, kurie suformuos naują vainiką. Reikia žinoti, jog atjaunintas krūmas kitą pavasarį nežydės, nes rudenį sukrauti žiedpumpuriai buvo nukarpyti. Atjaunintas krūmas gerai auga, vasarą krauna kitą pavasarį žydėsiančius pumpurus.

Atjauninant krūmą reikia patrumpinti visus ūglius ir stiebus. Patrumpinus tik kai kurias šakas, į likusias tekės sultys, o nupjautos šakos augs prasčiau.

Kas nepatinka petunijoms?

Renkantis augalą, svarbu žinoti, kaip ilgai jis žydės. Labiausiai džiugina augalai, kurie žydi visą vasarą.

Tokią savybę turi mini petunijos. Pakabintuose induose jos virsta gausybės vyšnių raudonumo (Million Bells 'Cherry') arba apelsinų geltonumo ('Nerracotta') žiedų rutuliais. Abi veislės yra labai jautrios drėgmės pertekliui, todėl inde niekuomet neturi būti per daug vandens.

Populiari tapo midi petunija, paprastai vadinama surfinija, kurios žiedai yra dukart didesni. Pati gražiausia ampelinių formų atstovė yra 'Purple Vein", kurios žiedai papuošti tamsiomis gyslelėmis.

Kurdami mišrią ampelinę kompoziciją, atsižvelkite į pasirinktų augalų augimo intensyvumą, kad laikui bėgant vieni augalai neužgožtų kitų.

Amarai: kenkėjai, balkoninius augalus, pavyzdžiui, petuniją paprastai užpuola iškart pasodinus. Būtina greitai imtis priemonių. Augalą galima apipurkšti muilo tirpalu, svogūnų lukštų nuoviru ar tinkamu insekticidu.

Geležies nepakankamumas: jeigu vasarą jauni lapeliai pradeda gelsti, vadinasi augalui trūksta geležies. Dažniausiai taip nutinka petunijoms, mini petunijoms, bakopoms ir diacėjoms. Todėl augalus reiktų sodinti į rūgščią žemę ir naudoti specialias geležies turinčias trąšas.

Drėgmės perteklius: mini petunijos yra jautrios pernelyg drėgnai žemei, todėl debesuotomis dienomis jas reikėtų laistyti mažiau.