Nebesuprantame gamtos pranašysčių
Vilniaus universiteto profesorius žinomas gamtininkas Ričardas Kazlauskas apgailestauja, kad mes praradome tą primityvųjį gamtos reiškinių supratimą: "Mūsų protėviai, senoliai, žemdirbiai puikiai nusimanydavo, ką reiškia vienokie ar kitokie gamtos reiškiniai ir kokios žiemos jiems laukti. Juk nuo pasirengimo sunkiai žiemai priklausydavo jų pačių ar jų gyvulių gyvybė. Jeigu užtrukdavo žiema, nukentėdavo visas jų ūkis".
Profesorius prisipažįsta, kad ir jis, nors gamtoje yra praleidęs didesnę gyvenimo dalį, šio gebėjimo nebeturi. Tačiau, kaip prisipažįsta, galėtų tiksliau nuspėti, kokia bus ateinanti žiema, bet tik kiek vėliau - apie spalį ar lapkritį. Pasak jo, geriausi žiemos pranašai yra pas mus žiemoti iš Šiaurės atskrendantys paukščiai: suopiai, raguotieji vieversiai, pušinės sniegenos ir kt. Prieš užeinant speigui zylės patraukia į miestus, nes miške, kai daug sniego, jos neberanda maisto: "Atsimenu tokias žiemas, kai tvoros poškėdavo. Dabar žiemos lengvesnės, o ir klimatas nepastovesnis. Čia gali būti šilta žiema, gali būti snieginga, gali būti ir šalta. Lietuvoje gyvūnai žiemai rengiasi labai rūpestingai. Voveraitės, pelėnai kraunasi atsargas taip, tarsi lauktų ilgos ir šaltos žiemos. Bet kokia iš tiesų bus šiemet žiema, dar negalėčiau pasakyti. Tik manau, kad per daug šilta ji nebus, o sniego sulauksime ne mažiau negu pernai".
Miškuose labai daug šiemet riešutų. Kai kurie žinovai sako, kad toks jų derlius būna prieš šaltą žiemą, o štai R.Kazlauskas juokiasi: "Čia kaltas palankus pavasaris. Derlius priklauso labiausiai nuo pavasario orų, o ruduo - tik derliaus nuėmimas. Šiemet vasara buvo labai ypatinga: lietinga, ne itin saulėta, todėl žiema gali būti speiguota. Bet kokia ji bus iš tiesų, pagyvensim - pamatysim".
Atsarga gėdos nedaro
Algimanta Raugienė, Rokiškio rajono Kriaunų kraštotyros muziejaus vadovė, dar vadinama Kriaunų ragana, įsitikinusi, kad mūsų žiemos pastaraisiais metais yra panašios viena į kitą.
"Nebėra taip, kaip anksčiau yra buvę, kad prieš Naujuosius metus per asfaltą galima būtų vaikščioti su kojinėmis. Kitados man yra tekę taip daryti. Būdavo visokių cirkų. Pasaulis keičiasi, nes jį keičia žmogus, - kalba moteris. - Pristatyta visokių galingų įmonių, atominių elektrinių, kurios turi savybę sprogti. Kai ką yra pakeitusi atmosferoje Černobylio avarija, o štai dabar Žemei ir jos atmosferai tikrai ne į sveikatą įvykis Fukušimoje. Žemės drebėjimai vis dažnesni, viesulai taip pat, tad galime sulaukti ir didelių netikėtumų žiemą".
Žiniuone dar vadinama moteris stebi augalus. Anot jos, kai kurie ženklai rodo, kad žiema gali prasidėti gerokai anksčiau ir būti šaltesnė nei paprastai. "Nustebau, kad dar nebuvo jokių šalnų, o štai kai kurių medžių ir krūmų lapai jau krinta, - kalba moteris. - Mano gėlyne auga tokios ramunėlės, kurios paprastai žydi iki šalčių, o štai vieną rytą pamačiau, kad apačioje jų stiebeliai juoduoja. Tai irgi negera pranašystė. Tačiau vis dėlto manau, kad daugiau kaip 40 laipsnių žemiau nulio Lietuvoje nebus. Manau, kaip permaininga buvo vasara, tai panaši bus ir žiema".
Pasak A.Raugienės, Lietuvos vietovės turi savo mikroklimatą: vienur saulė šviečia, o kitur tuo metu lyja: "Įsivaizduojate, kai pas mus šviečia saulė, prie Pandėlio, kur sodyboje gyvena mano vaikai, lyja ir lyja. Vos ne kas antrą dieną. Tai ir žiemą vienoje vietoje pusnys gali užversti kelius, o štai kitame pakraštyje sniego gali visai nebūti. Įdomių dalykų ir keistenybių šiais laikais gamtoje yra daug, ir kuo toliau, tuo jų daugiau. Kaip teko tikriausiai girdėti, jau ir grybų kažkokių keistų pas mus atsirado, ir plėšriųjų piranijų į upę kai kas paleido. Tad ir su tais šalčiais visko gali būti. Jiems pasirengti, ieškoti būdų, kaip apšiltinti būstą, tikrai nepakenks. Juk atsarga gėdos nedaro".
Paukščiai neskuba išskristi
Patvirtinti arba paneigti gandus, kad artėjanti žiema bus labai šalta, paprašėme ir Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjo Selemono Paltanavičiaus: "Tvirtinti, kad bus labai šalta arba, atvirkščiai, šilta žiema, būtų nesąžininga, nes pastaruoju metu prognozuoti orus yra neįmanoma. Niekas negalėjo tiksliau atspėti ir šio rudens su perkūnijomis, liūtimis ir tokia beveik vasariška šiluma. Neatsimenu lygiai tokio pat rudens, kad paukščiai visai nesirengtų migruoti. Ventės rage ir prie Juodkrantės, kur tokiu metu būna daug besirengiančių išskristi paukščių, dabar tinklai tušti. Neskrenda jie, ir tiek, tupi sau miškuose, o kada ketina pajudėti, tik jie vieni težino. Tik štai gandrai po Baltramiejaus dienos, rugpjūčio 24-osios, pajudėjo Pietų kraštų link".
Mokslininkas nerizikuoja spėlioti žiemos orų, nes, pasak jo, tai daryti rizikinga. "Žmonės paskui kaltins, kad mes, mokslininkai, juos apgavome. Reikia dar kiek palaukti. Sunku prognozuoti ir kokie orai bus bei kaip atrodys gamta spalį ir juo labiau lapkritį. Manau, rugsėjis iki mėnesio pabaigos dar mus turėtų džiuginti šiluma, grybais, obuoliais ir slyvomis. Tikimybė sulaukti šalnų yra rugsėjo pabaigoje. Žinoma, atmosferos frontai gali iškrėsti ir staigmenų", - kalba S.Paltanavičius.
Gamtininkas įsitikinęs, kad labai didelio nepastovumo Lietuvos gamtoje nebebūna. Klimatas dėl padidėjusio saulės aktyvumo ir žmogaus teršiamos atmosferos Žemėje šiltėja, ozono sluoksnis plonėja, todėl didėja bendra metinė temperatūra. Tad gąsdinimai, kad žiema bus labai šalta, ko gero, naudingiausi verslininkams ir statybininkams.
Senolių pranašystės
Šiltas ir saulėtas rugsėjis žiemą pranašauja daug sniego.
Rugsėjį krintančios žvaigždės sako, kad netrukus prasidės rudens liūtys.
Jeigu ant šermukšnių ir putinų prisirpo daug uogų, o lazdynai pabėrė daug riešutų, laukite šlapio rudens ir šaltos žiemos.
Jeigu gervės išskris iki Mykolo vardadienio (rugsėjo 28 dienos), Kalėdos turėtų būti šiltos.
Jeigu gervės skris aukštai, bus šalta žiema, o jeigu žemai ir negirdėsime jų klykavimo, oras netrukus subjurs.
Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Julius/Brigita"
Rašyti komentarą