„Aš nekaltinu bibliotekų, aš kaltinu sąvoką, kuri slepiasi už bibliotekų, kuri jau nebeegzistuoja“,- laikraščiui "Guardian" teigė T. Deary, pabrėždamas, kad originalusis "Viešųjų bibliotekų aktas, kurio dėka Jungtinėje Karalystėje atsirado pirmosios bibliotekos, buvo išleistas dar 1850-aisiais.
„Būtent dėl to, kad jau praėjo 150 metų, mes įsisavinome šią idėją, jog turime teisę skaityti knygas už dyką, o už tai moka autoriai, leidėjai ir mokesčių mokėtojai. Jau nebe Viktorijos amžius, kai norėjome įgalinti nemokamą priėjimą prie literatūros. Mes mokame privalomajam mokymui, kad tai darytų“,- sakė T. Deary, kurį jau pasiekė nepasitenkinimo laiškai po viešo tokios jo nuomonės publikavimo „Sunderland Echo“ svetainėje.
Bet nepaisant neigiamų reakcijų į jo komentarus, „Tikrų siaubo istorijų“ autorius yra kategoriškas ir teigia, kad viešas požiūris į bibliotekas turi keistis.
„Žmonės turi pirkti knygas. Jie mielai nusiperka bilietą į kino teatrą, kad pamatytų Roald‘o Dahl‘o „Matildą “, bet tikisi gauti knygą nemokamai. Tai nesuvokiama“,- sako T. Deary.
"Knygos nėra vieša nuosavybė, o rašytojai nėra tokie kaip Enid Blaiton, vidurinės klasės moteris, kuriai rašymas yra tik malonus hobis. Rašytojai turi užsidirbti pragyvenimui. Autoriai, knygynų darbuotojai ir leidėjai turi valgyti. Nesitikime, kad kai nueisime į kokią nors maisto „biblioteką“, mus ten pamaitins“,- teigė jis.
Kaip vieno iš populiariausių bibliotekos autorių, jo knygos buvo paimtos daugiau nei 500,000 kartų per 2011-12 metus. T. Deary jau pasiekė galimą knygų skolinimosi limitą autoriui, pagal Viešosios Skolinimosi Teisės schemą, kuri suteikia autoriui po 6.2 penso kaskart, kai jų knygas skolinasi iš bibliotekos, iki maksimumo – 6,600 svarų.
„Jei parduočiau knygą, gaučiau po 30 pensų už pasiskolintą leidinį. Aš gaunu 6 tūkstančius, o turėčiau gauti 18 tūkstančių. Bet nekreipkite dėmesio į mano savanaudišką autoriaus požiūrį – kaip dėl knygynų? Bibliotekos nedaro nieko dėl knygų industrijos. Jos mums neduoda nieko atgal, kai tuo metu knygynai parduoda knygą, o autoriui ir leidėjui už tai sumokama, kaip ir turėtų būti. Kokią dar pramogą mes tikimės gauti nemokamai?“,- nerimauja autorius.
„Knygynai užsidarinėja, nes kažkas atiduoda produktą, kurį jie bando parduoti. Kokia dar industrija sukuria produktą ir leidžia kažkam kitam jį tiesiog atiduoti, be paliovos? Automobilių pramonė žlugtų jei mes eitume į mašinų „bibliotekas“ ir nemokamai naudotumėmės "Porsche" automobiliais. Bibliotekininkai yra mieli žmonės, o bibliotekos – mielos vietos, bet jie žaloja knygų industriją", dėstė jis.
Autorius reikalauja viešų debatų dėl bibliotekų ir mano, jog sentimentalumas turi baigtis, ir jis gana tiksliai atskleidė dabartinę problemą knygų industrijoje.
„Kodėl visi autoriai remia bibliotekas, kai jos pjauna jiems gerkles ir plonina pinigines“,- klausė rašytojas.
„Mes negalime atiduoti visko prisidengiant viešuoju fondu. Knygos nepriklauso pramogų verslui. Literatūra visada buvo kažkas rinktinio, dabar jau taip nėra. Čia ne Romos imperijos metai, kai masėms nemokamai dalinama duona ir žaidimai. Žmonės tikisi mokėti už pramogas. Jie gali prieštarauti TV licenzijoms, bet jie suvokia, kad turi už tai mokėti. Bet dėl to, kad bibliotekos taip ilgai buvo šalia mūsų, žmonės įsikalė sau tą idėją, kad knygos turi būti prieinamos visiems. Labai gaila, bet tos dienos jau praėjo. Bibliotekos kainuoja daug, ir mokesčių mokėtojai moka didžiules pinigų sumas joms paremti, kai tuo metu jomis naudojasi nesuskaičiuojamas žmonių kiekis“,- pasakojo jis.
Tokie komentarai buvo apibūdinti jo kolegos rašytojo Alano Gibonso kaip siaubingi.
„Ar ši meniškosios visuomenės parama bibliotekoms yra „sentimentalumas? Gerai, Teri, Perduok tai Lee Hall‘ui, "Bilio Elioto" autoriui, perduok tai Jacqueline Wilson ir Lee Child, Kate‘ei Mosse ir Kathy Lette, Philip‘ui Pullman‘ui ir David‘ui Almond‘ui. Perduok tai šimtams autorių, iliustratorių, poetų, kurie prisijungė prie protestų. Ar jie tik romantikai ašarotomis akimis? Ne, jie bibliotekos efektyvumu įsitikinę jos šalininkai. Jie yra remiami daugybe Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos protokolų ir Nacionalinio Literatūros fondo“,- teigė A. Gibonsas.
„Kai kurie iš mūsų, kurie paaukojo neapsakomą laiko ir pastangų kiekį vardan bibliotekos, kurie žygiavo ir rašė peticijas, mitingavo ir darė demonstracijas, ginčijosi su patarėjais ir ministrais, jaučiasi visiškai išduoti Terio žodžių. Nejaugi jis iš tikro nori prsidėti prie "filisterių"? Terio komentaras nėra keistas ar ekscentriškas. Šiomis aplinkybėmis jis tiesiog neatsakingas“,- teigė A. Gibonsas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą