Bitės sunešė pavasarinį medų

Didžioji dalis Lietuvoje surinkto medaus iškeliauja į Vakarų Europą, bet lietuviško medaus užtenka ir vietos rinkai. Importinė produkcija sudaro tik nedidelę dalį krašte parduodamo medaus. Lietuvoje, kaip kitose Vakarų Europos šalyse, medaus mėgėjai didžiąją dalį šio saldaus ir sveiko produkto perka ne parduotuvėse, bet tiesiogiai iš bitininkų.

Didmenine prekyba natūraliu medumi ir kita bitininkystės produkcija užsiimančios Kauno bendrovės "Lietuviškas medus" direktorius Tautvydas Bloznelis pats bitininkauja daugiau kaip 30 metų. Kaišiadorių rajone vyras turi 15 avilių ir pavasarinį medų pradėjo kopti prieš porą savaičių. "Mano bityne labai geras derlius, pas draugus - taip pat. Pirmo ėmimo medaus surinkome beveik 50 proc. daugiau nei pernai. Viena bičių šeima vidutiniškai sunešė apie 15 kilogramų medaus", - LŽ sakė T.Bloznelis.

Pasak bitininko, medunešio gausa labiausiai priklauso nuo oro, o jis šiemet buvo itin palankus - buvo šilta ir lietinga. "Bitėms geriausias oras yra toks, koks žmogui nepakeliamas. Turi būti tvanku ir drėgna. Augalai tada gerai išskiria nektarą", - šypsojosi T.Bloznelis. Anksčiau, kai turėjo apie 80 bičių šeimų, jis per sezoną vidutiniškai surinkdavo apie 400 kilogramų medaus. Deja, prieš kelerius metus nuo "europietiškų" ligų daug bičių žuvo.

Pirmąjį medų T.Bloznelio bitės sunešė iš įvairių gėlių. Netrukus neš iš avietynų. Liepos mėnesį - daugiausia iš liepų. Nuo to priklauso ir medaus spalva. Iš sodų surinktas medus bus šviesus, iš pienių - geltonas, vasarą - tamsiai geltonas, pereinantis į rudumą. "Kuris iš jų skaniausias, objektyviai nustatyti neįmanoma. Mūsų šeimoje kiekvienas mėgsta vis kitokį", - šypsojosi vyras.

Darbas nedideliame bityne T.Blozneliui yra laisvalaikio užsiėmimas, o pagrindinė veikla - bendrovėje "Lietuviškas medus". Ji superka medų iš daugelio Lietuvos bitynų, per metus - apie 300-350 tonų, vėliau jį urmu realizuoja. Apie 80 proc. Lietuvoje supirkto medaus iškeliauja į Vakarų Europą: Vokietiją, Prancūziją, Skandinavijos šalis. Tik nedidelė dalis tiekiama krašto prekybos centrams.

Pasak bendrovės vadovo, lietuviškas medus Vakaruose vertinamas dėl kokybės, jis sėkmingai konkuruoja su pigesniu kinišku, argentinišku.

Lietuvos prekyboje dominuoja vietoje pagamintas medus. Pasak T.Bloznelio, bitininkai per metus Lietuvoje surenka 4-6 tūkst. tonų medaus, o iš kitur įvežama tik apie 100-200 tonų. "Tai įprastas reiškinys. Visame pasaulyje 70-90 proc. medaus pirkėjus pasiekia tiesiai iš bitininkų rankų. Kiek teko keliauti po Europą, visur daugiausia medaus parduodama tiesiai iš namų", - aiškino verslininkas.

Medunešio sezonas Lietuvoje prasideda gegužės pabaigoje - birželio pradžioje ir baigiasi rugpjūčio viduryje. Kitas medunešis bus birželio pabaigoje, o trečias ir paskutinis - liepos pabaigoje. "Birželio pabaigoje būna gražus lipčiaus medus, daugiausia suneštas iš spygliuočių miškų. Liepos mėnesio medus sunešamas iš dobiliukų, liepų, rapsų ir kitų augalų", - bitininkystės niuansus atskleidė F.Ramanauskas.

Bitininkai juokais pataria šviežiai iškoptą medų iš karto suvalgyti, - tuomet jis skaniausias. Ir visai rimtai tikina, kad tinkamai laikomas medus skonio savybių nepakeis iki kito pavasario. O 5 laipsnių temperatūroje saugomas medus gerai išsilaiko ir penkerius metus.

Faktai

Medus - saldus, tąsus skystis, bičių gaminamas iš žieduose esančio nektaro. Tai natūralus saldiklis. Medaus pagrindą sudaro ir saldų skonį suteikia jame esanti gliukozė ir fruktozė.

Nektaras į bičių medaus skilvelį patenka susimaišęs su seilėmis, čia nektare esanti sacharozė yra veikiama fermentų ir skyla į gliukozę ir fruktozę. Perdirbtą nektarą bitės supila į korius, kuriuose jis subręsta ir tampa medumi.

Meduje yra apie 19 proc. vandens, daug angliavandenių, iš kurių daugiausia - fruktozės ir gliukozės (po 33-40 proc.). Taip pat meduje yra sacharozės, maltozės, kitokių cukraus rūšių, mineralinių (geležies, kalio, kalcio, magnio, natrio) bei kitų medžiagų (tiamino, riboflavino, vitamino C, niacino, pantoteno rūgšties). Medus turi antioksidacinių, antibakterinių savybių.

Geriausiai medus išsilaiko stikliniuose, moliniuose induose. Bitininkai medaus nepataria pilti į didelius stiklainius, nes vėliau, kai jo mažai lieka, gana sudėtinga jį išgrandyti, stiklainiai dažnai dūžta. Jeigu medus supilamas į stiklainį, kuriame bus bent menkiausias lašelis vandens, jis ims rūgti. Medus labai greitai ir lengvai sugeria aplinkos kvapus, todėl jo nereikia laikyti šalia produktų, skleidžiančių intensyvų aromatą.

Stiklainius su medumi reikia laikyti tamsioje vietoje, nes šviesa veikia medaus kokybę. Kai medus laikomas neuždarytas, išgaruoja jo aromatinės medžiagos. Medų galima laikyti ir šaldytuve, geriausiai 5 laipsnių temperatūroje.

Japonai medų vadina natūralių produktų karaliumi. Senovės Romos moterims buvo patariama: vaišinkite savo vyrus medumi ir užkariausite jų širdis. Žodis "medus", kildinamas iš hebrajų kalbos, kaip tik ir reiškia "sužavėti, užkerėti".