Dainininkai apie emigraciją: Išvažiuoja tie, kurie nežino, ko nori

Dainininkai apie emigraciją: Išvažiuoja tie, kurie nežino, ko nori

Prieš kurį laiką sostinėje, Mokytojų namų kiemelyje, vyko antras iš eilės labdaringas renginys, kuriuo buvo siekiama surinkti trūkstamas lėšas įrangai, skirtai vienam iš Santaros klinikų vaikų skyrių.

Renginyje dalyvavo gerai žinomi atlikėjai - Česlovas Gabalis, Jeronimas Milius ir Raminta Naujanytė-Bjelle, kurie su „Vakaro žiniomis“ pasidalino mintimis apie didžiausią Lietuvos skaudulį - emigraciją.

Iš vienos netvarkos į kitą

Česlovas Gabalis, lygindamas tautinio pakilimo epochą ir nūdieną, teigė, kad XX-ojo amžiaus pabaigoje lietuviai turėjo dėl ko kovoti. „Tautą vienijo bendras tikslas - laisvė. Deja, kai tą tikslą pasiekėme, greitai viską pamiršome. Pasikeitė žmogiškųjų vertybių skalė, į pirmą vietą daugelyje sričių išsiveržė pinigai“, - liūdną realybę konstatavo atlikėjas.

Dainininkas pastebėjo, kad keitėsi ne tik žmonių vertybės, bet ir požiūris į gimtinę. „Ne vienas nustojo vertinti savo šalį, savo kraštą, kuris, jeigu pažiūrėsime atidžiau, tikrai mums davė ir duoda daug.

Apsisukti ir išvykti, pareiškus, kad „čia viskas blogai“, lengva. Bet reiktų jausti ir tam tikrą atsakomybę, nes mes patys kuriame savo aplinką. Juolab, kiek teko pastebėti, daugelis, bėgdami iš šitos „betvarkės“, patenka į kitą.

Gal būtų tikslinga, užuot laksčius ir ieškojus „kur geriau“, susiimti ir pradėti tvarkytis čia, vietoje“, - retoriškai teiravosi pašnekovas, pabrėždamas, kad nors ir lėtai, bet gyvenimas Lietuvoje gerėja.

Pabėga ar išvyksta?

Jaunoji muzikantė Bjelle išvykstančius buvo linkusi skirstyti į dvi sąlygines kategorijas. „Kadangi vyksta globalizacijos procesai, žmonės keliauja. Tai - natūralus procesas. Tik vieni, kurie turi profesiją ar žino, ko nori, išvyksta į užsienį padirbėti, pasimokyti, įgyti naujų žinių. Jie taip save realizuoja.

Pagyvena vienoje vietoje ir supratę, kad ten viską pasiekė, keliauja toliau. Aš pati pusę metų praleidau Islandijoje, o tada grįžau į Lietuvą. Tad tokiose kelionėse nematau nieko blogo“, - „Vakaro žinioms“ sakė žavingos šypsenos savininkė.

Dainininkės nuomone, kiek prastesnėje padėtyje atsiduria „antroji kategorija“. „Problemos prasideda, kai žmonės nežino, ko jie patys nori. Tad jie blaškosi iš krašto į kraštą, vis bandydami „surasti save“.

Visgi, kiek pastebiu, tokių mažėja. Jaunimas, su kuriuo tenka bendrauti, į gyvenimą žiūri pozityviai, tad tikiu, kad „bėgančių ir besiblaškančių“ mažės.

Juolab kad ne vienas pažįstamas pasakojo, jog užsienyje jam nėra gerai ir vis svajoja, kada galės grįžti namo“, - pastebėjimais dalinosi pašnekovė.

Bjelle teigimu, teigiamas tendencijas atspindi ir ką tik pasibaigę rinkimai, kuriuose ypač aktyviai dalyvavo jaunoji karta. „Tikėtina, jaunimas pagaliau suprato, kad nemažai pasiekti galima ir savo krašte. Mes turime puikius IT specialistus, medikus, nemažos perspektyvos atsiveria būsimiems muzikantams, kuriems sukurta puiki mokslo bazė.

Svarbu, kad žmonės patys patikėtų savo jėgomis ir, užuot „bėgę“, pradėtų veikti“, - pozityviai į pokyčius Lietuvoje žiūrėjo mergina.

Nors ir neslėpdama, kad dalykų, kurie erzina ir ją, vis dar pasitaiko, Bjelle buvo įsitikinusi, kad tik mes patys ir galime pakeisti padėtį.

Jaunimui trūksta kantrybės

Panašiai mąstė ir Jeronimas Milius, neslėpęs, kad į „šlovės olimpą“ kopė maždaug 15-a metų.

„Galimybių jauniems ir talentingiems Lietuvoje pasireikšti tikrai užtenka. Tarkim, kalbant apie muziką, nuolat vyksta įvairūs projektai, kuriuose gali pasirodyti kiekvienas norintis. Aišku, visur išlieka tam tikras sėkmės faktorius, bet nemažai lemia ir asmeninės savybės - kantrybė, noras dirbti, užsidegimas, tikėjimas tuo, ką darai,“ - „Vakaro žinioms“ teigė pašnekovas.

Į klausimą ką daryti tiems, kuriems nepasisekė „žvaigždžių kalvėse“ - „važiuoti skinti braškių“ - juokdamasis atsakė atlikėjas, tačiau iškart surimtėjęs pridūrė, kad dabartinis jaunimas ne tik nori visko daug, bet ir iškart.

„Jaunas būdamas irgi bandžiau ir tą, ir kitą veiklą. Vis nusivildavau, kad taip, blaškantis nuo vieno prie kito, nieko neišeina. Galiausiai supratau, jog norint pasiekti daugiau reikia turėti vieną, aiškų tikslą.

Taip pat atėjo suvokimas, jog jeigu kažkuri veikla nesiseka, reiškia tai - ne tavo sritis. Tiesa, kol tai supranti, reikia ilgiau ir kantriau padirbėti, o ne nuleisti rankas po pirmos nesėkmės.

Gyvenimas tai ne „makdonaldas“, kur greitai gauni karštą maistą, kurio atvėsusio net nebesinori valgyti. Gyvenime visur reikia pastangų ir tik tada bus aišku, ar eini teisingu keliu“, - gyvenimo patirtimi dalinosi atlikėjas.

Lygindamas Lietuvą ir užsienį, J.Milius buvo įsitikinęs, kad mūsų krašte jaunimas turi daugiau galimybių. „Esame maža šalis, tad daugelyje sričių yra ir mažesnė konkurencija.

Vis dar pasitaiko tokių, kurie įsitikinę, kad tik užsienyje bus geriau, tačiau jie pamiršta, jog kur daugiau gyventojų, daugiau ir gabių žmonių, - galimas iliuzijas išsklaidė muzikantas. - Turiu pažįstamą šokėją, kuris pusę metų po pasaulį važinėja su miuziklu, o paskui dirba padavėju laukdamas, kol vėl bus atrinktas. Užsienyje prasimušti sunkiau, todėl vis daugiau gabių žmonių grįžta namo.

Tiesa, patarimais ir pamokymais čia, tikėtina, nepadėsi. Jaunimui visa tai reikia patirti pačiam, tad belieka palinkėti nenusivilti po pirmų nesėkmių, o toliau siekti užsibrėžto tikslo“, - pokalbį apibendrino J.Milius.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder